Jaunuosius Lietuvos krikščionis demokratus nustebino susidūrimas su dar vienu jaunimo diskriminavimo atveju – šį kartą turizmo sektoriuje.
Ieškodami poilsiavietės vasaros stovyklai – atsidūrėme precedento neturinčioje situacijoje, rodančioje diskriminacinį požiūrį į studentus. Viena kaimo turizmo sodyba, informuodama apie taikomas įvairias nuolaidas paslaugoms, ties studentais pažymi: + 15 % . Ironiška – vietoj nuolaidos – antkainis. Ir tai didžiausias antkainis, taikomas toje sodyboje. Kitas, kiek mažesnis – 10 % taikoma tiems, kas paslaugų nori tik vienai dienai.
Nelabai tikėdami tuo – nutarėme pasiklausti tiesiogiai šeimininko, kuris telefonu paaiškino, kad jokia čia klaida, nes: „po studentų – kaip po karo!”.
Susidaro įspūdis, kad studentai laikomi finansiškai įgaliausia socialine grupe, galinčia mokėti už paslaugas brangiausiai.
Tačiau kur kas labiau neraminantis faktas – tai požiūrio formavimas, kad aukštosios ir aukštesniosios mokyklos ugdo potencialius banditus ir vandalus. Tokių antkainių taikymas ne tik išreiškia neigiamą požiūrį į studentiją, bet tarsi ir skatina pačius studentus „pateisinti” lūkesčius, kokių iš jų tikimasi (susimoki antkainį – už tai įgyji teisę viską nusiaubti).
Krikščionių demokratų jaunimas neigiamai vertina tokių nuostatų studentams taikymą, nes yra įsitikinęs, kad studentija yra visuomenės varomoji jėga, iš kurios išauga prezidentai, ministrai, bankininkai, teisėjai, gydytojai – galėsiantys ir turėsiantys imtis atsakomybės už valstybės ateitį.
Antkainių nuostatos turi būti taikomos ne už tai, ką kažkas potencialiai gali blogo padaryti, bet už tai, ką realiai sulaužo, sudaužo ar padaro kitokių materialinių nuostolių. Ir tai turėtų būti taikoma be išimties visiems.
Pasisakome prieš bet kokias jaunimo diskriminacijos formas, kurių, kaip matyti, randasi visur ir įvairių. Susidūrimai su panašiais atvejais neturėtų stebinti visuomenės, kodėl jaunimas skuba palikti Lietuvą.