Tikimybė, kad į kitą Europos Sąjungos valstybę išvažiuos gerą išsilavinimą turintys 25–34 metų amžiaus lietuviai, yra keturis kartus didesnė nei galimybė, kad savo šalį paliks tokį patį išsilavinimą turintys to pačio amžiaus čekai, vengrai, slovakai bei slovėnai, rodo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktas tyrimas.
Dubline įsikūrusi Europos Sąjungos agentūra tyrė ES politikos sritis, kuriomis skatinamas ir apribojamas darbuotojų mobilumas Europos šalyse.
Kone tiek pat daug jaunų gerą išsilavinimą įgijusių vyrų ir moterų iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos taip pat ketina išvykti į kitą šalį.
Fondas numato, kad nors būsimosios darbuotojų migracijos iš naujųjų valstybių narių į penkioliką ES senbuvių modeliai labai skirsis, bendri mastai išliks nepakitę.
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas įspėja, kad šioms valstybėms turės nemažą įtaką jaunimo išvykimas ir protų nutekėjimas.
Tyrime nagrinėjamos įvairios žmones migruoti skatinančios priežastys: tokie su darbu susiję veiksniai, kaip didesnės šeimos pajamos (59 proc.) ir geresnės darbo sąlygos (57 proc.), taip pat galimybė sužinoti kažką naujo (30 proc.), naujosiose valstybėse narėse yra labai svarbūs prioritetų sąraše.
Tuo tarpu senbuvėse žmones išvykti iš šalies gali paskatinti priežastys, priskiriamos „ko nors malonaus” kategorijai: susipažinti su nauja aplinka (64 proc.) ir su naujais žmonėmis (39 proc.). Ketvirtadalis apklaustųjų 15 senųjų ES narių paminėjo „geresnį orą” kaip rimtą išvykimo priežastį.
„Geografinis mobilumas lieka politiniu iššūkiu Europai”,– sako Fondo direktorius Jorma Karppinenas.
„Viena vertus, rūpinamasi, kad per mažas geografinis mobilumas tarp regionų ir valstybių narių turės neigiamų padarinių dėl sumažėjusio gebėjimo prisitaikyti bei konkurencingumo. Kita vertus, nuogąstaujama dėl geografinio mobilumo iš skurdesnių Rytų Europos regionų į turtingesnes Centrinės ir Šiaurės Europos dalis poveikio nacionalinėms darbo rinkoms tiek šalių, iš kurių išvykstama, tiek šalių, į kurias vykstama, aspektu”, – aiškino jis.