Miesto biudžeto įplaukos nuteikia optimistiškai, tačiau šiemet dėl Savivaldybės tarnautojų aplaidumo bus prarasta apie 1,6 milijono litų planuotų pajamų
Per pirmus tris šių metų mėnesius į Kauno biudžetą surinkta daugiau nei 125 milijonai litų. Tai 716 tūkstančių litų daugiau, nei buvo planuota. Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius neslėpė, kad ketvirčio planas įvykdytas bene pirmą kartą. „Pastebime, kad mokesčių surinkimas gerėja, todėl tikimės, kad rekordinis biudžetas gali būti įvykdytas”, – teigė finansininkas.
Tačiau jau dabar aišku, kad dėl Savivaldybės valdininkų neveiklumo miestas praras 1,6 milijono litų, kuriuos planuota gauti iš būsto nuomos.
Dvejus metus nesugeba parengti dokumento
Šių metų biudžete buvo numatyta, kad Savivaldybė iš socialinio būsto nuomos gaus apie 1,6 milijono litų pajamų.
Šiuose butuose gyvena kauniečiai, kurie už investicinius čekius neprivatizavo patalpų. Pagal įstatymus, jie turėtų mokėti nuomos mokestį. Surinktas lėšas planuota panaudoti minėtų butų remontui. Tačiau ketvirtadienį miesto Taryba turėtų pakoreguoti Kauno biudžetą ir šią sumą išbraukti.
Priežastis gana absurdiška – Kauno valdininkai nesugebėjo parengti tvarkos, pagal kurią būtų renkamas nuomos mokestis. Nėra dokumento – nėra pinigų. Prieš dvejus metus Kauno politikai atmetė socialinio būsto nuomą reglamentuojančią tvarką. Tačiau valdininkai iki šiol jos nesugebėjo patobulinti.
„Tai labai blogai, nieko daugiau ir nepasakysi. Susidaro įspūdis, kad žaidžiami kažkokie žaidimai. Akis bado ir valdininkų apsileidimas. Dabar nuskriaudžiami kiti kauniečiai, kurie už investicinius čekius įsigijo būstą. Jeigu tai labdara, turėtų būti tai deklaruojama. Galbūt kai kurie neprivatizuotuose butuose gyvenantys žmonės iš tiesų neišgali mokėti nuomos mokesčio, tačiau jie galėtų sulaukti paramos iš socialinės programos. Stebina ir kai kurių politikų nuostata, kad prieš rinkimus nereikia jokių mokesčių”, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Alvydas Banevičius.
Pagerėjo mokesčių surinkimas
Finansų skyriaus vedėjas pripažino, kad 1,6 milijono litų į miesto biudžetą jau neįplauks. Tačiau dabar planuojamos papildomos pajamos, todėl kol kas biudžetą siūloma sumažinti apie 500 tūkstančių litų.
Pagal pirmojo ketvirčio duomenis, į biudžetą surinkta 100,6 procento planuotų pajamų. Didžiausią dalį – net 71 procentą sudaro gyventojų pajamų mokestis. Per tris mėnesius surinkta daugiau nei 39 milijonai litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiais metais surinkta net 7,4 milijono litų daugiau.
Pasak A.Lauciaus, pagerėjo ir kiti biudžeto rodikliai. „Biudžeto augimas yra logiškas. Tiesa, iki šiol, nepaisant didėjančio bendrojo vidaus produkto, miesto biudžete tai nebuvo jaučiama. Dabar pagerėjo mokesčių surinkimas ir iškart tai pajutome”, – sakė Finansų skyriaus vedėjas.
Perskirsto pinigus
Miesto įvaizdžio kūrimo programoje vaizdo kamerų projektui šiemet buvo numatyta skirti 450 tūkstančių litų. Tačiau jau dabar aišku, kad vaizdo kameros Kauno gatvėse bus įrengtos tik rugsėjį. Jeigu miesto Taryba ketvirtadienį pritars, šias lėšas planuojama panaudoti kitiems poreikiams: 55 tūkstančius litų žadama skirti Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybai, o likusi suma bus panaudota „einamiesiems tikslams”.
A.Laucius neslėpė, kad didžioji dalis šių lėšų bus grąžinta į valstybės biudžetą. Valstybės kontrolės audito išvadose teigiama, kad pernai Savivaldybė nepanaudojo apie 329 tūkstančių litų dotacijų, todėl šie pinigai turi būti grąžinti į valstybės biudžetą. 61,3 tūkstančio litų pernai nepanaudojo Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius, 60 tūkstančių neišleista tvarkant su šauktiniais susijusius dokumentus, 10,7 tūkstančio litų liko nuo pirminės teisinės pagalbos projekto.
„Jeigu laiku būtume gavę informaciją, šias lėšas galėjome perskirstyti. Dabar jas teks grąžinti”, – sakė Finansų skyriaus vedėjas.
„Auksinis” rūsio remontas
Ketvirtadienį žadama patikslinti ir Privatizavimo fondą. Šiemet jis gana skurdus – vos 5 milijonai litų. Bene daugiausiai abejonių politikams kelia iš šio fondo numatyta finansuoti turto priežiūros remonto programa. Siūloma atsisakyti 750 tūkstančių litų, kurie buvo numatyti Savivaldybės fasado remontui.
Tačiau politikams kilo įtarimų dėl Savivaldybės rūsio, buvusios valgyklos, remonto. Pernai šiems darbams jau skirta 348 tūkstančiai litų. Šiemet vėl prašoma 350 tūkstančių litų. „Specialiai buvau užsukęs pasižiūrėti, kas buvusioje valgykloje padaryta. Ten dar darbų pabaigos nematyti. Kyla abejonių ir dėl šio projekto sąmatos, ir ar pakaks šiemet skirtų lėšų. Gal vėliau vėl bus prašoma papildomų pinigų? Aiškaus atsakymo kol kas neišgirdome. Mums abejonių sukėlė ir Mažosios salės remonto išlaidos”, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Rimantas Mikaitis.
„Kauno diena” rašė, kad už šios 120 kvadratinių metrų salės remontą bendrovei „Kaminta” Savivaldybė įsipareigojo sumokėti apie 270 tūkstančių litų.