Žvelgdami į sudegusio „Baltijos” kino teatro sienas net patys akyliausieji neatspėtų, kad čia kinas buvo rodomas jau bemaž prieš šimtą metų, o vienu metu tai buvo moderniausias ir gražiausias kino teatras ne tik Klaipėdoje.
Daugiau nei dešimt metų turistus ir vietinius gyventojus bauginanti viena skaudžiausių miesto žaizdų jau šiemet gali būti pradėta „gydyti”.
Seniausias kino teatras
Po didžiojo Klaipėdos gaisro 1854 metais Žvejų gatvėje buvo atstatytas mūrinis sandėlis. Vėliau, kai uostamiestyje pradėjo kurtis kino teatrai, 1912 m. šis sandėlis virto kino sale. Dar vėliau jis buvo rekonstruotas, papuoštas jo fasadas. Tai – seniausias uostamiesčio kino teatras, savo veiklą tęsęs ir sovietmečiu.
Pirmiausia – 1912 m. – čia buvo atidarytas kino teatras „Weltkino”. Vėliau, 1920 m., jo vietoje vienas Klaipėdos pirklys atidarė „Kammer Lichtspiele” – tuomet patį gražiausią ir moderniausią kino teatrą ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse. Daugiausia jame rodyti vokiški filmai.
Iš viso tarpukariu Klaipėdoje veikė trys kino teatrai: „Kammer Lichtspiele”, „Apollo” ir „Capitol”. Pastarasis laikėsi tvirčiau nei jo konkurentai, galėjo filmus keisti dažniau, laikraštyje skelbti didesnę reklamą net su nuotraukomis, rodyti tuometines sezono sensacijas.
Kino teatras „Kammer Lichtspiele” veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Po jo, 1945 m. rugsėjo mėnesį, jis buvo vėl atidarytas ir pavadintas „Tėvyne”. 1958 m. ji buvo pervadinta į „Baltiją”. Daugiau nei prieš penkiolika metų kino teatras sudegė, nuo to laiko Klaipėdos senamiestį „puošė” tik jo griuvėsiai.
Bylinėjosi dėl sklypo
Maždaug prieš šešerius septynerius metus „Baltiją” įsigijo Šiaulių bendrovė „Fisanta”, tačiau griuvėsių tvarkymo darbai nepajudėjo.
Ilgą laiką įmonė bylinėjosi su Valstybės turto fondu dėl netiksliai nurodytų sklypo ribų. Teismų procesas baigėsi suradus kompromisą – bendrovei leista naudoti šalia esančią Kalvių gatvę.
Dėl statinio nepriežiūros „Fisanta” buvo ne kartą įspėta, buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. „Nenorėčiau atskleisti priežasčių, kas mums trukdė ir stabdė mūsų darbus. Sėkmės buvo mažai. Mes stengėmės, bet nebuvo palaikymo”, – sakė UAB „Fisanta” direktorė Regina Radkevičienė.
Jau pusė metų yra parengtas sklypo detalusis planas. Planuojama buvusio kino teatro griuvėsius griauti, o vietoj jų statyti trijų aukštų su mansarda administracinės ir komercinės paskirties pastatą. Biuruose planuoja įsikurti savininkai – signalizacijų bei priešgaisrinės apsaugos sistemų įrengimu, elektros instaliavimu užsiimanti bendrovė „Fisanta”. Pirmąjį prekybinės paskirties pastato aukštą tikimasi išnuomoti.
Pagal detalųjį planą, numatyta palikti senojo pastato kontūrus ir formą.
Netrukus pasirašys sutartį
Detalusis pastato planas dar nepatvirtintas – įmonė su Savivaldybe dar nepasirašė infrastruktūros sutarties, pagal kurią „Fisanta” turi įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ją numatyta statyti Tomo gatvėje.
Ant sutarties jau padėti Klaipėdos savivaldybės atstovų parašai, trūksta tik „Baltijos” kino teatro savininkų parašų. Jie apie jau parengtą infrastruktūros sutartį sužinojo tik iš „Vakarų ekspreso”.
„Jei ši sutartis jau yra, joje sudėti Savivaldybės atstovų parašai, vadinasi, ir man reikia važiuoti į Klaipėdą ją pasirašyti”, – sakė R. Radkevičienė, pažadėjusi greitu laiku tai padaryti.
Tačiau, pasak direktorės, laukia ilgas biurokratinis kelias: dar reikės parengti maždaug tūkstančio kvadratinių metrų ploto automobilių aikštelės projektą ir jį patvirtinti. Darbai griuvėsiais virtusiame kino teatre, direktorės teigimu, galėtų prasidėti maždaug lapkričio mėnesį.