Palaiminus aplinkosaugininkams, Kuršių mariose vietoje vadinamojo laivų kapinyno ateityje galėtų atsirasti mažųjų laivų uostelis, buriavimo mokykla ir įvairių laivų liekanų ekspozicija po atviru dangumi.
Pasak projekto eksperto Kęstučio Oginsko, siūloma išvalyti įlankėlės, kurioje yra laivų kapinės, akvatoriją, pabaigti statyti krantines, ir mažųjų laivų prieplauka būtų paruošta. Šalia buvusiose apgriuvusiose tinklų remonto dirbtuvėse galėtų įsikurti kokia nors mokymo įstaiga, pavyzdžiui, buriavimo mokykla.
Svarstoma, jog čia galėtų atsirasti ir valčių bei dviračių nuomos punktai.
„Valant kapinyno akvatoriją būtų iškelta tikrai įdomių dalykų, nors tai ir nebūtų didelės istorinės vertybės. Nuo pat senosios perkėlos Smiltynėje iki laivų kapinyno galima įrengti lyg ir lauko muziejų, pritaikyti jį žaisti vaikams. Metalo laužas – ne visada yra pati geriausia išeitis”, – sakė K. Oginskas.
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininko Kazio Vaišvilos teigimu, šis projektas esąs kaip tik tai, ko reikia Klaipėdai. Nors komitetas projektiniams pasiūlymams pritarė vieningai, dar nežinoma, ar bus gautos planavimo sąlygos iš Aplinkos ministerijos.
Pokario metais statant žvejybos uostą atsiradusios laivų kapinės – ten buvusi vieta nurašytiems laivams – dabar yra rezervato teritorijoje, todėl projektui dar reikia aplinkosaugininkų pritarimo. Anot K. Oginsko, viskas priklausys nuo politikų sprendimo, tačiau sutvarkyti teritoriją reikėtų. Nebaigtos statyti krantinės – gelžbetonio sąvartynai – esančios nesaugios.
Pasak projekto eksperto, plėstis į rezervatą neketinama – vandens turizmui reikalingi objektai laivų kapinyno teritorijoje atsirastų jau esamų vietose.
Investicijų įgyvendinti projektui reikėtų daug, o uosto infrastruktūra, anot K. Oginsko, retai atsiperka, tačiau suaktyvėjus vandens turizmui miestas išloštų.
Klaipėdos apskrities teiktas projektas rengiamas kartu su Klaipėdos, Kaliningrado, Baltijsko savivaldybių administracijomis bei kai kuriomis kitomis įstaigomis – laivų kapinės yra tik vienas iš keturių jame numatytų objektų.
Pasak Kęstučio Oginsko, projektas esąs ne investicinis, o skirtas skatinti Kaliningrado srities ir Lietuvos bendradarbiavimą. Be Klaipėdos laivų kapinyno, projektiniai pasiūlymai rengiami ir Aistmarių nerijos daliai ties Baltijsku, šiaurinėje Kaliningrado pusėje esančiam vandens telkiniui ir Priegliaus krantinei. Visi šie taškai tarsi karoliukai būtų sujungti vidaus vandens keliais – maršruto ilgis siektų apie 300 kilometrų.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”