Sparnuotų jauniklių tyko pavojai

Ar visada būtina, suradus iš lizdo iškritusius ar be motinos paliktus sparnuočių jauniklius, nešti juos gyvūnų globėjams? Ar kartais nepadarome gamtai meškos paslaugos, neišmanydami jos paslapčių? Tai patvirtina kai kurie pavyzdžiai, kurių bene ryškiausias – dančiasnapio mažylių „gelbėjimas” Ramybės parke.

Nerami Ramybės parko istorija

Jau įpratome, kad pjaunama žolė miesto žaliuosiuose plotuose. Vaikantis grožio, kai kuriuose parkuose ir skveruose padaroma žalos gamtai. Mat tokiu metu pirmųjų gyvenimo įgūdžių mokosi tie paukščių jaunikliai, kurių tėvai suka lizdus ant žemės, žolėje arba kurių dar neskraidantys mažyliai ten slepiasi. Žolę Ramybės parke pjovusio traktoriuko triukšmas išbaidė gausią čia įsikūrusių dančiasnapių šeimynėlę. Išgąsdinta mažylių motina pakilo į orą, palikdama jauniklius vienus. Vieni žmonės, matydami besiblaškančius be motinos dančiasnapius, prie jų fotografavosi, kiti ragino palikti juos ramybėje, o vaikai nieko nelaukdami juos sugaudė, sudėjo į dėžę ir nugabeno į Zoologijos sodą.

„Jie padarė didelę klaidą šitaip elgdamiesi, – aiškino Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje dirbantis veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė. – Dančiasnapiai – ne antys. Jų mažylių nepamaitinsi nei kruopomis, nei žolėmis, nes jie minta tik smulkiomis žuvytėmis ir vandens bestuburiais. Tad geriausia, ką galima buvo padaryti, netyčia išbaidžius mažylių motiną, pasitraukti nuo dančiasnapių bent per 50 metrų ir palikti juos ramybėje. Motina, išgirdusi jų cypsėjimą, būtų juos susiradusi ir naktį išvedusi prie Nemuno. Deja, žmonės nepaklausė mūsų patarimų”.

Tą pačią dieną dančiasnapių mažyliai buvo paimti iš Zoologijos sodo ir nugabenti prie Nemuno, kur yra tikimybė, kad motina juos susiras.

Pagalbos abėcėlė

Dabar toks metas, kai sparnuočių mažyliai, išsiropštę iš lizdų medžiuose, šokinėja nuo šakelės ant šakelės. Tokie pasišokinėjimai kartais baigiasi nelaimingu skrydžiu žemyn. Anot LGGD pirmininko Beno Noreikio, tuomet pasigirsta gaili jų giesmelė, o juos išperėję paukščiai pradeda nardyti pažeme, stengdamiesi juos pamaitinti ir nubaidyti priešus.

Kai suaugėliai pamaitina mažylius, jie nurimsta ir nuseka paskui tėvus į saugesnę vietą. Per porą tokio gyvenimo dienų mažyliai netenka svorio, tačiau sugeba lengviau pakilti į orą ir grįžti į savo įprastą vietą – medį.

Ornitologas Ričardas Patapavičius įsitikinęs, kad iškritusius iš paukščių lizdo mažylius reiktų įkelti į tą medį, šalia kurio rastas mažasis sparnuotis. Įkėlus mažylį į medį, būtina nusiplauti rankas.

Nelaimių priežastys

Kartais atšoka kregždžių lizdas ir nukrenta žemyn su mažyliais. „Jei kregždės lipdė lizdus, kai buvo labai sausa, tai dabar išryškėjo „statybų brokas”, nes pagrindinė šių paukščių lizdų statybinė medžiaga – molis, kuriam trūko drėgmės, kad tvirtai priliptų prie sienos”, – aiškino R.Patapavičius.

Ornitologas pataria toje vietoje, kur buvo lizdelis, skubiai pritvirtinti lentelę ir padėti ant jos lizdo liekanas bei kregždžiukus – jų tėvai žinos, ką reikia daryti.

B.Noreikis prisiminė, kaip buvo sunku lesinti suaugusį čiurlį sulaužytu sparnu. Mat čiurlys, kai jau pakyla iš lizdo, ant žemės nenusileidžia iki gyvenimo pabaigos. Nutūpia tik tuomet, kai peri. Gyvena jis aukštai ore. Skraidydamas jis ir ilsisi, ir atsigeria (lietaus lašų), ir maitinasi ore skraidančiais vabzdžiais. Sužeistas čiurlys, nutūpęs ant žemės, nemoka lesti tai, kas jam duodama. Šį paukštelį reikia maitinti per prievartą, o tai yra labai sunki užduotis net ir patyrusiems Laukinių gyvūnų reabilitacijos centro specialistams.

Įspėjantys patarimai

B.Noreikis primena, kad radus sužalotą sparnuočių mažylį, reikia skubiai atnešti į Reabilitacijos skyrių ir jokiu būdu negirdyti jo per prievartą vandeniu, nes tai gali baigtis neįpratusio gerti sparnuočio žūtimi. Nevalia eiti prie laukinių paukščių lizdų, nes palikta brydė atidengia lizdą, atvilioja plėšrūnus. Strazdai neprašytus svečius nuo savo lizdų veja išmatų „lietumi”, plėšrieji paukščiai, pelėdos, gindami savo lizdą, gali pulti ir gana rimtai sužaloti savo aštriais nagais.

Negalima lipti į medį ar būti šalia tos gyvatvorės vietos, kur yra lizdas. Mat mažyliai, išvydę neregėtą svečią, patiria šoką, o jam praėjus, iššoka iš lizdo.