Klimatas Lietuvoje tampa keistas. Tai vakar liudijo neįprastai šalta diena – nors jau birželis, į sostinės Katedros aikštę susirinkę vilniečiai gūžėsi nuo žvarbaus vėjo ir lietaus. Vakar šioje aikštėje buvo surengta Europos Sąjungos informacinė akcija „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis”.
Akcijos tikslas – skatinti žmones kovoti su pražūtingais klimato pokyčiais. Data šiam renginiui buvo parinkta neatsitiktinė – vakar gamtos sergėtojai šventė Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.
Ta proga Gedimino paminklas buvo apjuostas plakatu, kuriame pavaizduota Žemė, o greta paminklo įsikūrė mobilios gamtosaugininkų laboratorijos. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija matavo teršalų kiekį ore, o Lietuvos geologijos tarnybos požeminio vandens monitoringo laboratorija demonstravo, kaip tiriamas požeminis vanduo. Pastarojo rodikliai buvo puikūs. O ir ore Katedros aikštėje, kaip rodė prietaisai, teršalų nedaug. Tačiau, sakė tyrėjai, sankryžose, kur eismas intensyvus, azoto dioksido koncentracija neretai viršija leistinas normas.
Hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai stebint susirinkusiems pripūtė balioną helio dujų ir paleido aukštyn. Po juo kybojo klimato zondas – apie 200 gramų sverianti dėžutė su oro temperatūros, vėjo krypties ir stiprumo, drėgmės bei kitais matavimo davikliais. Zondas pakyla net į daugiau kaip 30 kilometrų aukštį ir radijo bangomis perduoda informaciją meteorologams. Tokie apie 400 litų kainuojantys zondai paleidžiami kas antrą dieną ir padeda prognozuoti orą.
Vėtros siaubia ir Lietuvą
Vis dėlto net ir tokie „gudrūs” prietaisai ne visada atspėja, koks bus oras rytoj – tokia permaininga tapo gamta. Neveltui šiemet Europos Komisija Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga ragina susirūpinti klimato kaitos problema – dykumų susidarymu. Pasak laikinojo aplinkos ministro Arūno Kundroto, erozija yra paveikusi jau 14 procentų Žemės rutulio.
„Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Lietuvai ši problema nesvarbi. Tačiau Kuršių neriją nusiaubęs didžiulis miško gaisras parodė, jog mūsų žmonėms jau seniai rūpėjo išsaugoti trapią šio krašto gamtą – todėl ir buvo nerija apsodinta mišku”, – sakė pradėdamas Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimą Vilniuje ministras Kundrotas.
Klimato kaita ir yra viena dykumų susidarymo priežasčių. Kasmet oras vis šiltėja, vėjai stiprėja, daugėja vėtrų ir uraganų. Pastaraisiais metais vėtros daug žalos pridarė šalies girioms, o jų įsiūbuota Baltijos jūra prarijo nemažą gabalą mūsų pajūrio. Vien į Palangos paplūdimį teko išpilti 80 tūkstančių tonų smėlio.
„Tik naivus žmogus gali dėl to kaltinti gamtą. O iš tikro kalti esame mes patys, nes teršiame aplinką, savo neprotingais veiksmais keičiame per tūkstančius metų susiklosčiusią ekologinę pusiausvyrą”, – aiškino Kundrotas. Pasak jo, taip bus tol, kol žmonės nekeis savo vartotojiškų įpročių. „Pradėkime nuo savęs: galbūt ko nors galėtume atsisakyti – nepirkti, nevartoti? Rūšiuokime atliekas ir kitokiais būdais mažinkime teršalų kiekį”, – ragino šalies valstybinės aplinkosaugos vadovas.
Ministro žodžius iliustravo Aplinkos ministerijos leidinys „Aplinkos būklė – 2005. Tik faktai”, skirtas šalies aplinkos būklei praėjusiais metais įvertinti. Ši ką tik išspausdinta brošiūra buvo pristatyta Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimo dalyviams.
Knygelėje pateikti duomenys apie klimato kaitą 2005 metais, aptariama vidaus vandens telkinių būklė bei tarša, Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybės kaita, atliekų surinkimo, tvarkymo ir perdirbimo problemos, taip pat pateikta pagrindinė informacija apie šalies saugomas teritorijas, gyvosios gamtos išteklius, skirta dėmesio ir aplinkos apsaugai ekonominėmis priemonėmis.
Prizai visuomenininkams
Kaip kasmet, taip ir per šiųmetę Aplinkos apsaugos dieną netrūko apdovanojimų. Kelioms dešimtims Aplinkos ministerijos darbuotojų buvo įteikti aplinkos ministro padėkos raštai. O visuomenininkai buvo pagerbti šios ministerijos prizais. Antai Panevėžio rajono Akmenių kaimo gyventojas Domas Nevčesauskas ir Tiltagalių kaimo gyventojas Aurimas Balnys sulaikė ginkluotą brakonierių, kuris nušovė gulbę, o kitą sužeidė ir nuskandinęs šautuvą mėgino sprukti. Gamtos bičiuliai ne tik pranešė apie pažeidimą policijai ir aplinkosaugininkams, bet ir patys padėjo sulaikyti gamtos niokotoją.
Aplinkos ministerijos prizą gavo ir Vilniaus Pavilnių bei Verkių regioninių parkų direkcija už indėlį ugdant visuomenės ekologinį sąmoningumą. Per 7 veiklos metus šiame parke daug padaryta pristatant visuomenei gamtos ir kultūros paveldo vertybes – įrengti pažintiniai bei dviračių takai, organizuojami pėsčiųjų žygiai, etnokultūros šventės, leidžiami informaciniai leidiniai.
Už veiklą aplinkosaugoje savarankiškai sprendžiant kaimo problemas, kultūrinių tradicijų puoselėjimą prizu buvo apdovanota Lazdijų rajono Birutės kaimo bendruomenė. Šiame kaime veiklios bendruomenės jėgomis sutvarkytas parkas, įrengtos poilsiavietės, sporto aikštė, sutvarkyti Lankučio ežero vandens pralaidos įrengimai, rengiamasis tvarkyti vandens bokštą.
Aplinkos ministerijos prizas buvo įteiktas ir akcinei bendrovei „Vakarų skirstomieji tinklai” – už pastangas išsaugoti gandralizdžius. Iš 3000 Vakarų Lietuvoje ant elektros stulpų buvusių gandralizdžių nuo praėjusių metų rudens ant specialių stovų iškelta apie 400 gandrų lizdų. Darbus numatoma pratęsti rudenį, kai gandrai paliks Lietuvą.
Lietuvos gyvūnų globos draugija prizą pelnė už tai, kad ugdo humanišką visuomenės elgesį su gyvūnais bei juos globoja, o Lietuvos žaliųjų judėjimas – už veiklą visuomenės aplinkosaugos švietimo srityje, ypač jaunosios kartos ekologinį ugdymą.
Premija – miškininkui
Garbingiausias Aplinkos ministerijos apdovanojimas – garsaus gamtininko profesoriaus Česlovo Kudabos premija – 8 tūkst. litų – už aktyvią visuomeninę veiklą ir reikšmingus aplinkosaugos darbus buvo įteikta miškininkui, rašytojui Gediminui Isokui, kuris apie gamtą parašė 40 knygų.
Dovanų už aplinkosaugą vakar gavo ir pramonės darbuotojai – juos apdovanojo Lietuvos pramonininkų konfederacija, kuri buvo paskelbusi konkursą „Pasiekimai aplinkosaugoje”. Šiame konkurse geriausiai pasirodė ir Pramonininkų konfederacijos prizais buvo apdovanotos akcinės bendrovės „Elektroninių mašinų perdirbimas”, „Elega”, „Traidenis”, „Šiaulių vandenys”, „Polivektris”, „Ekometrija” bei „Plastic formo”.