„Kad ir kas nutiktų, gyvenimas vis tiek – nuostabus. Myliu jį tokį, koks jis yra, – greitakalbe prabyla į susitikimą vienoje Vilniaus kavinių tiesiai iš ligonių konsultacijos atskubėjusi akių gydytoja ir ilgametė televizijos laidų vedėja Janina Budreikienė, šiuo metu vedanti 11 kanalo laidą „Moters grožis ir sveikata”.
Temperamentinga moteris tikina, kad gyvenime nėra nieko neįveikiama. Reikia tik turėti siekių, noro juos įgyvendinti ir nesėdėti sudėjus rankų. O tada ir sėkmės paukštė nutūps kur nors visai šalia.
Motinos pėdomis
„Visa mano vaikystė ir jaunystė prabėgo sukiojantis tarp žmonių, vilkinčių baltais chalatais, tad savęs neįsivaizdavau niekur kitur, tik medicinoje, – į klausimą, kodėl rinkdamasi gyvenimo kelią nusprendė tapti būtent medike, atsako Janina budreikienė. – Mano mamytė – garsi akių gydytoja Janina Čepinskienė. Kai buvau dar visai maža, mama mane labai dažnai pasiimdavo iš darželio pas save į darbą ligoninėje, nes nebuvo kam manęs prižiūrėti. Pamenu, sekiodavau jai iš paskos: į palatas, procedūrinius kabinetus, net operacinę įsliūkindavau. Stovėdavau nuošaliame kamputyje ir viską stebėdavau. Man patiko žiūrėti, kaip ji gydo žmones”.
Pasak Janinos, jos motina visada buvo nepaprastai atsidavusi darbui. Beveik kiekvieną dieną atlikdavo sudėtingiausias akių operacijas, ištisomis naktimis budėdavo prie ligonių, kiekvienais metais važiuodavo kur nors tobulintis. Net namie vakarus, radusi laisvą minutę, taip pat paaukodavo profesijai – skaitydavo medicinos literatūrą.
„Kai paprašydavau iškepti pyragą, mama man duodavo pinigų ir sakydavo: „Eik ir nusipirk”, – šypteli Janina ir iš karto priduria. – Tik nesupraskite klaidingai, kad mama manimi nesirūpino, kad neskirdavo man dėmesio. Anaiptol! Buvau tikra lepūnėlė. Tiesiog mama be galo mylėjo savo darbą”.
Moteris prisipažįsta, kad, nuo mažens matydama tokį pavyzdį, negalėjo juo neužsikrėsti. Didžiausia jos svajonė buvo tapti gydytoja, tačiau ne kokios kitos srities, o akių. Ir būtinai tokia pat gera savo srities specialiste kaip ir mama.
Būsimoji gydytoja, o gal… diktorė?
Baigus vidurinę mokyklą, Janinai įgyvendinti savo svajonę – studijuoti mediciną – pavyko ne iš karto. Iš stojamųjų egzaminų į Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetą, ji gavo visus penketus ir vieną trejetą. Pritrūko vos pusės balo. „Buvo skaudu, tačiau dėl nesėkmės neatsisakiau ketinimų, nenuleidau rankų, – pasakoja. – Nutariau įsidarbinti Elektrografijos institute, kad turėčiau vienerių metų šaltkalvio darbo stažą. Vyliausi, kad jis pravers kitais metais per stojamuosius, kad bus lengviau. Antrą kartą gavau visus penketus”.
Po egzaminų Janiną į savo kabinetą pasikvietė profesorius Selezijus Pavilonis, tuometis Medicinos fakulteto dekanas. Kadangi konkursas į mediciną kaip ir praėjusiais metais buvo labai didelis, mergina sunerimo – išsigando, pamanė, pasakys, kad ir vėl neįstojo. „Tačiau profesorius, matydamas puikius mano pažymius ir tokį entuziazmą, pasiūlė eiti grupės seniūnės pareigas”.
Universitetą Janina baigė raudonuoju diplomu. Šeštame kurse, žinoma, pasirinko akių gydytojo specializaciją. Tačiau šiandien Janiną daug kas pažįsta ne tik kaip medikę, bet ir kaip televizijos laidų apie sveikatą vedėją. „Kaip atsidūriau televizijoje? Ogi iš meilės scenai”, – lakoniškai prisipažįsta moteris. Dar paskutiniais metais mokydamasi vidurinėje, kai reikėjo apsispręsti, kur toliau mokytis, ji svarstė apie aktorės karjerą. „Man visada labai patiko scena, tačiau noras tapti gydytoja, matyt, buvo stipresnis, – nusijuokia moteris. – Ta meilė niekur nedingo, nes studijuodama šokau ir dainavau fakulteto ansamblyje, būdavau konferansjė. Galbūt tai ir buvo pirmasis laiptelis kelyje į televiziją. Pamenu, ketvirtame kurse mūsų fakultete apsilankė garsus ano meto Lietuvos televizijos diktorius Vytautas Kybartas. Jis turbūt matė mūsų ansamblio pasirodymą, nes priėjo prie manęs ir pasiūlė dalyvauti televizijos diktorių konkurse. Sutikau. Konkursas buvo išties didelis – jame dalyvavo per 300 žmonių. Laimėjome trise: aš, Sigita Stankevičiūtė ir Vilius Kaminskas”.
Televizija – ne užgaida
Tai – ne hobis ir ne užgaida. Taip tvirtina Janina Budreikienė ir priduria, kad šis pavasaris – jau dvidešimtas, kai ji ekrane. Skamba intriguojamai, juolab kai sugretini mediciną ir televiziją. Pirmajai reikia šalto apskaičiavimo, racionalumo, savotiško konservatyvumo, net tam tikro pedantiškumo, o televizijai – daugiau kūrybinės laisvės. Kaip pavyksta suderinti tokią visiškai skirtingą veiklą? „Kažkaip pavyksta, – šypteli Janina. – Visada buvau truputėlį „prie meno”. Matyt, potraukį į kūrybą paveldėjau iš tėvų, savo prosenelio ispano. Mama mokėsi konservatorijoje dainavimo, tėvelis taip pat turėjo labai gerą balsą, gražiai grojo akordeonu. Beje, mūsų giminėje yra ir daugiau neabejingų menui: tėvelio brolio sūnus, mano pusbrolis, – garsus smuikininkas Vilhelmas Čepinskis”.
Pasak J.Budreikienės, kai ji laimėjo atranką į televizijos diktorius, iš karto sulaukė pasiūlymo pradėti dirbti: „Nors eteris ir labai viliojo, suvokiau, kad turėsiu rinktis: studijas arba darbą. Nesutikau mesti medicinos”.
Tačiau televizijoje Janina vis tiek liko. Nors diktore ir netapo, neilgai trukus su gydytoja Irena Pivoriūniene pradėjo dirbti laidoje „Sveikata”. Vėliau su Henriku Vaitiekūnu vedė laidą „Labas rytas”, kurį laiką dirbo su Juozu Šalkausku, buvo profesionalaus estradinės dainos konkurso „Vilniaus bokštai” konferansjė. „Per tuos dvidešimt metų teko dirbti keliose televizijose: iš pradžių Lietuvos televizijoje, po to Vilniaus televizijoje, šiuo metu 11 kanale kuriu ir vedu laidą apie sveikatą – „Moters sveikata ir grožis”, – entuziaztingai pasakoja moteris. – Bendradarbiauju su labai įdomiais – kompetentingais žmonėmis, tikrais savo srities specialistais: medikais – profesoriais Vytautu Sirvydžiu, Aleksandru Laucevičiumi, Giedriumi Uždaviniu, Baliu Dainiu, Kęstučiu Vitkumi, gydytoju Sauliumi Grigoniu, gydytojomis Gražina Bogdanskiene, Egle Knėpiene, pramogų verslo atstovais Arūnu Valinsku, Šarūnu Marčiulioniu ir daugeliu kitų”.
Moteris šypteli, kad vienas įdomesnių pašnekovų, dalyvavusių jos laidoje, buvo garsus Rusijos aktorius, pokalbių laidos „Okna” vedėjas Dmitrijus Nagijevas, praėjusių metų pavasarį viešėjęs Lietuvoje. „Pasibaigus laidos filmavimui, prieš atsisveikinant Dmitrijus man net pasiūlė atvažiuoti pas jį į Maskvą ir kartu vesti laidas”, – prisimena Janina ir tvirtina, kad gyvenime populiarusis aktorius visai kitoks: jautrus, pažeidžiamas, šiek tiek uždaras, tačiau labai šiltas žmogus.
Ispaniško kraujo turinčiai pašnekovei energijos ir optimizmo galėtų pavydėti daugelis. Moteris sako esanti tikra Barbė devyndarbė, nes neatsimena, kada paskutinį kartą dirbo tik vieną darbą. Visos jos dienos padalytos, sužymėtos, dažnai net minučių tikslumu. Šiuo metu Janina dirba vienoje Vilniaus optikų, televizijoje, Šeimos medicinos centre, prireikus konsultuoja ligonius ligoninėje, viename prekybos centre skaito pranešimus. „Negaliu sėdėti vienoje vietoje, tai – ne man. Turiu nuolat ką nors veikti, būtinai būti tarp žmonių, bendrauti, – tvirtina. – Aišku, kartais būna tokių momentų, kai per devynias galybes įvairiausių darbų ko nors ir nesuspėju. Tačiau tuomet man į pagalbą atskuba sūnus Justas ir mama”.
Trys moterys ir vienas vyras
Pokalbiui pasisukus apie šeimą, Janina tampa gerokai santūresnė. „Nėra ko čia daug pasakoti, – tvirtina. – Esu išsiskyrusi, viena auginu du vaikus – 23 metų sūnų Justą ir 9 metų dukterį Solvitą. Kartu su mumis gyvena ir mano mama. Tiesa, greit namuose liksime vienos moterys, nes Justas šį birželį veda”.
Sūnų Janina vadina savo dešiniąja ranka, nes jis padeda visur ir visada: tiek buityje, tiek darbe, tiek kitose gyvenimo srityse. Vaikinas studijuoja verslo vadybą, dirba. „Jis, kaip ir aš, turi dvi profesijas – verslą ir šuolius parašiutu. Parašiutu jau yra šokęs per 1000 kartų, – šypsosi Janina. – Kai šoko pirmą kartą, labai bijojau. Nepripratau ir dabar, kai išvažiuoja treniruotis, kaskart sėdžiu kaip ant parako statinės”.
Pačiai Janinai nėra tekę šokti parašiutu. „Sūnus mane įkalbinėja. Sako, galime šokti ir tandemu, dviese, – taip man esą bus drąsiau, – pasakoja moteris. – Buvau jau pasiryžusi, tačiau paskutinę minutę persigalvojau. Vis dėlto Solvita dar labai maža. Jeigu man kas nors atsitiktų, kas ja pasirūpintų?..”
Sūnų ir jo draugus parašiutininkus Janina vadina adrenalino fanatikais, tikrais drąsos vyrais, negalinčiais be dangaus platybių. O štai jai maloniau po kojomis jausti tvirtą žemę.
Emocijos – gyvenimo variklis
Kalbantis su Janina, matyti, kad ji – emocinga moteris. „Nesuprantu šalto džiaugsmo. Manyje viskas turi virti, kunkuliuoti, – pritaria ji. – Kai džiaugiuosi, visi kaimynai žino apie mano džiaugsmą, tačiau kai liūdžiu, kai būna negera, tuomet tyliu. Paverkiu, jei reikia, ir vėl pradedu šypsotis. Gyvenimas yra nuostabus, tik reikia mokėti tai pamatyti. Daug ką esu patyrusi: esu ir vėtyta, ir mėtyta. Ir į duobę esu kritusi, tačiau iš jos kapsčiausi nagais ir dantimis. Pavyko. Sunkiomis akimirkomis dažnai prisimenu mamos man kažkada pasakytus žodžius, kad kitiems gali būti daug blogiau negu man, kad reikia vertinti ir džiaugtis tuo, ką turi, nes rytoj gali nebeturėti. O aš turiu išties nemažai – sveikatą, šeimą, draugus, darbą”.
Pasak J.Budreikienės, optimizmas labai padeda bendraujant su pacientais. „Jis – geriausias vaistas. Net ir sunkiausi ligoniai, užsikrėtę optimizmo virusu, patiki, kad viskas bus gerai, kad jie pasveiks, – tikina. – Labai smagu po kiek laiko sutikti tuos žmones, pasilabinti su jais, pasikalbėti”.
Energijos ir optimizmo Janina Budreikienė pasisemianti iš gamtos. „Myliu mišką ir jūrą. Nuvažiavusi prie mūsiškės senutės Baltijos, atsigaunu dvasiškai, pajuntu tikrą jėgų antplūdį, – tvirtina. – Daug teigiamų emocijų patiriu bendraudama su Jo Ekscelencija arkivyskupu Juozu Tunaičiu. Kad ir kokioje didelėje bėdoje būčiau, jis niekada nėra atsisakęs man padėti. Visais liūdnais savo gyvenimo momentais jaučiau didelę jo paramą”.
Jei laikas staiga atsisuktų atgal, Janina tikina, kad nieko nekeistų. Viską darytų taip pat: „Na, nepavyko šeimyninis gyvenimas, išsiskyrėme, tačiau yra taip, kaip yra. Džiaugiuosi, kad su vyru po skyrybų sutariame gerai, palaikome šiltus, draugiškus santykius. Dėkoju likimui už tai, kas buvo gera. Gyvenimo negali suplanuoti”.
Ateities planų ir svajonių moteris neatskleidžia. Sako turinti jų daug ir įvairių, tačiau tai tegu lieka paslaptis.
Apie moteriškas silpnybes
„Nepaprastai patinka vairuoti automobilį. Kiti vairuoja įsitempę, o aš prie vairo atsipalaiduoju. Jaučiu kaifą, kaip pasakytų jaunimas. Užsileidžiu muziką ir važiuoju, – tvirtina Janina. – Tiesa, kai prieš 10 metų laikiau vairuotojo egzaminus, pirmą kartą man nepasisekė. Suklupau ne laikydama vairavimo egzaminą, kaip dauguma moterų, o teorinę dalį. Antrą kartą pamačiusi kompiuterio ekrane rezultatus, net apsiverkiau iš džiaugsmo, kad pagaliau pavyko. Šalia sėdintis vyrukas puolė manęs guosti, manė, kad vėl neišlaikiau”.
Pasak Janinos, dar jai labai patinka apsipirkinėti. „Kai gaunu algą, būtinai kiekvienam namiškiui ką nors nuperku. Aišku, nepamirštu ir savęs. Mama mane tokiais atvejais visada bara, sako, kad ir taip namuose pilna daiktų, spintos neužsidaro. Tačiau tokia, matyt, ta moteriška prigimtis: kuriai iš mūsų nepatinka puoštis, kuri nenori gražiai atrodyti?”
Laisvalaikio Janina teigia neturinti labai daug, todėl kiekvieną laisvą minutę stengiasi praleisti su artimaisiais. Ir jai, ir vaikams, ir motinai patinka teatras, koncertai, visi kartu dažnai išeina pasivaikščioti po senamiestį.