Latvė Arija Sola ir rusė Stalina Menšikova Lietuvoje gyvena jau daug metų, tačiau negali priprasti prie to, kad jų vardai rėžia lietuvio ausį.
Prisistatydamos nepažįstamam žmogui jos žino, kad pašnekovas būtinai nustebs, o kartais jo reakcija gali būti ir nemaloni.
Moterys „Panevėžio rytui” prisipažino dėl savo neįprasto vardo ar jo keisto sąskambio su pavarde neretai sulaukiančios išskirtinio aplinkinių dėmesio, o kai kada – net pašaipių ar smerkiančių žvilgsnių.
Prisistato sutrumpintu vardu
Latvijoje gimusi ir augusi, dabar Rokiškio rajono Miegonių kaime gyvenanti 70-metė A.Sola dėl savotiško vardo ir pavardės sąskambio kartais patenka į dviprasmiškas situacijas.
Nepažįstami žmonės net keliskart klausia, ar prisistatydama moteris nepokštauja, o kai kurie paprašo ir padainuoti.
Kita Rokiškio rajono gyventoja patyrė, kad jai savo vardo garsiai geriau neištarti. Rusijoje gimusi S.Menšikova, prieš tris dešimtmečius atvykusi gyventi į Lietuvą, visiems prisistato lietuvišku vardu Lina.
„Stalina parašyta tik dokumentuose”, – sakė moteris, ne kartą žmonių, sužinojusių jos tikrąjį vardą, akyse įžvelgusi neigiamą reakciją.
Lietuvoje pasijuto išskirtinė
Pasak A.Solos, jos vardas Arija Latvijoje yra gana dažnas, o susituokus gauta Solos pavardė – irgi nereta.
Gyvendama Latvijoje moteris savo vardu ir pavarde niekuo neišsiskyrė. Kad jų sąskambis neįprastas, dėmesį atkreipė tik tuomet, kai po skyrybų sutiko lietuvį gyvenimo draugą ir su juo atvyko gyventi į Čedasus Rokiškio rajone.
Pabendravę su A.Sola, net nepažįstami žmonės tikėdavosi tuoj pat išgirsti dainų ir aiškindavo, kad žmogus su tokiu vardu ir pavarde negali nedainuoti.
Pasak moters, vardas ir pavardė jai tikrai tinka, nes ji labai mėgsta muziką. Būdama jaunesnė A.Sola išsiskyrė puikiu balsu ir dainavo net keliuose saviveikliniuose kolektyvuose.
Moteris graudinasi prisiminusi, kaip jos dainavimo sužavėti gerbėjai koncertui baigiantis po kojomis mesdavo puokštes gėlių.
Su seserimi traukė dainas
Paskutinį kartą viešai A.Sola dainavo prieš ketverius metus, kai Miegonių medelynas, kurio teritorijoje yra moters vienkiemis, šventė savo 40-metį. Ta proga susirinkę kaimo gyventojai priprašė gerą balsą turinčią kaimynę sudainuoti keletą dainų.
Dabar A.Sola dainuoja jau labai retai. Dažniausiai ji tyliai pritaria kasdien klausomiems jos mėgstamų dainininkų Edmundo Kučinsko ir Ingos Valinskienės įrašams.
A.Sola prasitarė, kad neseniai neatsispyrė savarankiškai sudainuoti girdėtas melodijas. Moteriai talkino jos 85 metų sesuo, atvykusi į svečius iš Latvijos.
„Ne kažin kaip mums sekėsi, bet buvo smagu”, – juokiasi A.Sola.
Medikai įtaria pokštaujant
Dvidešimt aštuonerius metus Rokiškio rajone gyvenanti A.Sola sakė vis dar patirianti aplinkinių nuostabą dėl neįprasto vardo ir pavardės sąskambio.
Žarnyno ligomis besiskundžianti moteris sakė, kad, ligai paūmėjus, jai neretai prireikia skubios medikų pagalbos.
Jei į namus atvyksta A.Solos nepažįstantys medikai, jiems atrodo, jog vardą ir pavardę pasisakiusi moteris juokauja.
Vardas – diktatoriaus garbei
Bajorų kaime gyvenanti S.Menšikova gimė Rusijos glūdumoje – Sibire esančioje Permėje. Tuomečio Sovietų Sąjungos vado vardas mergaitei buvo suteiktas jos karininko tėvo iniciatyva.
Pasak S.Menšikovos, anuomet Stalina buvo pavadinta ne viena rusaitė. Vaikystėje stovyklaudama pionierių stovykloje, ji buvo sutikusi net dvi bendravardes.
Nors S.Menšikovos tėvas buvo užsitarnavęs generolo laipsnį, šešis vaikus auginusi šeima nuolat jautė nepriteklius, nes motina, kaip ir derėjo karininko žmonai, buvo tik namų šeimininkė.
Į Lietuvą S.Menšikova atsikraustė prieš 32 metus, kai viena iš jos seserų atitekėjo į Kupiškį. Tikėdamiesi lengvesnio gyvenimo, į Lietuvą persikėlė ir kiti šeimos nariai. S.Menšikova su vyru apsigyveno Rokiškio rajone.
Eilėje laukti nereikėjo
Pasak S.Menšikovos, Lietuvoje keliskart patyrusi jos vardą išgirdusių žmonių nuostabą ir kone pasibaisėjimą, Staliną ji sutrumpinusi iki Linos ir visur sakydavusi tik lietuvišką vardo variantą.
„Rusijoje mano vardas nieko nestebindavo, o čia, Lietuvoje, žmonės jį išgirdę negalėdavo susilaikyti neišvertę akių”, – juokėsi S.Menšikova.
Moteris neslepia, kad Lietuvoje negirdėtas vardas jai yra ir padėjęs.
Anot bajoriškės, tvarkant žemės reikalus savivaldybėje, vienas malonus valdininkas ją visuomet pakviesdavęs be eilės užeiti į kabinetą, nors prie durų laukdavusi ilga nerimstančių interesantų eilė.
„Kaskart jis sakydavo, kad kviečia, nes esą labai patinka mano vardas”, – valdininko gerumo priežastį iki šiol prisimena S.Menšikova.
Stalino nemini bloguoju
Oficialiai keisti vardą S.Menšikova sakė niekuomet neketinusi.
„Mano vardas man patinka. Ir apie patį Staliną aš negaliu pasakyti nieko bloga. Nors man tuomet buvo tik 14 metų, iki šiol atsimenu, kaip raudojome jam mirus”, – atviravo moteris, šiuo metu esanti prisiekusi Viktoro Uspaskicho šalininkė.
Karingo būdo bajoriškė, besistengianti gauti netoli namų bent porą hektarų žemės savo dviem karvėms ganyti, tikisi, kad tai padaryti jai padės V.Uspaskichas.
O jei šis, kaip spėja S.Menšikova, greitai būsiąs nustumtas nuo valdžios, jos žemės reikalų bajoriškė sakė priversianti imtis žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę. Tuo tikslu moteris rašysianti ministrei laišką.