Gėlių prekiautojai skundžiasi, kad negauna leidimų prekiauti gėlėmis prie Lėbartų kapinių.
Tačiau valdininkai įsitikinę, jog prekeivių čia ir taip daug, o iš kapinių daryti turgų nėra reikalo.
Šiuo metu prie Lėbartų kapinių gėles ir žvakes pardavinėja apie 40 prekeivių. Prašančių leidimo čia prekiauti, anot Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimanto Armono, yra penkis kartus daugiau negu prekyviečių.
Dėl prekyviečių prie kapinių tarp prekeivių yra didelė konkurencija. Jie vienas kitą stebi ir skuba pranešti savivaldybei, jei kuris neprasitęsė licencijos.
Jei kas nors pabando be leidimo prie kapinių prekiauti gėlėmis, kiti prekeiviai nedelsiant pasirūpina, kad „nelegalo” neliktų.
Kartais prekeiviai prašo niekam kitam neišnuomoti jų vietos, kol šie atostogaus.
Tačiau R.Armonas sakė negalįs leisti, kad prekyvietės būtų tuščios, kai yra tiek norinčių prekiauti gėlėmis.
Pašnekovas nesupranta prekeivių veržimosi prekiauti būtent prie kapinių.
„Gėlėmis galima prekiauti ir turguose. Prie kapinių ir taip yra didesnė gėlių pasiūla nei paklausa”, – pastebėjo R.Armonas, prieštaraujantis, kad kapinių prieigos virstų turgumi.
Pasistato pavėsines
Gerokai mažesnės Joniškės kapinės nėra tokios populiarios tarp gėlių prekeivių kaip Lėbartų. Tačiau ir čia prekiautojų gėlėmis netrūksta.
Prekybos vietų schemą prie kapinių rengia Klaipėdos kapinių priežiūros tarnyba.
Šiuo metu prie Lėbartų kapinių yra dviejų dydžių prekyvietės: vienos – trijų su puse, o kitos – septynių kvadratinių metrų.
Didesnes vietas išsinuomoja nuolatos prie kapinių gėlėmis prekiaujantys prekeiviai.
Jie pasistato pavėsines, saugančias gėles ir pačius pardavėjus nuo kaitrios saulės arba nuo kritulių.
Kasdien prekeiviai moka po litą už kiekvieną kvadratinį prekyvietės metrą. Tad išsipirkę didesnes vietas kasdien atseikėja po 7 Lt, o mažesnes – po 3,5 lito.
Prie Lėbartų kapinių pakalbintų prekeivių nuomone, už vietą jie moka per daug.
„Kaune žmonės per metus sumoka tik po 350 litų už prekyvietę prie kapinių, o mes mokame po 200 litų per mėnesį”, – skundėsi prekeivė Irena.
Buvo per gerai
Kapinių priežiūros tarnybos vedėją Iną Kichtenkienę nustebino prekeivių skundai.
„Nežinau, kaip yra Kaune, bet Vilniuje prekeiviai už prekyvietę taip pat kasdien moka po litą už kvadratinį metrą”, – teigė vedėja.
I.Kichtenkienė mano, kad prekeiviai dejuoja, nes anksčiau – per gerai turėjo. Už prekyvietes prie kapinių niekas niekam nemokėjo ir čia galėjo stovėti kas tik nori ir kiek nori.
R.Armonas taip pat pritarė, kad anksčiau, kol Lėbartų kapinės priklausė Klaipėdos apskričiai, čia būta netvarkos.
Kadangi licencijų niekas tuomet neišdavinėjo, prekeivių prie kapinių buvo tiek, kad nebelikdavo vietos lankytojų automobiliams.
Padėtis pasikeitė, kai Lėbartų kapinių teritoriją išsinuomojo Klaipėdos savivaldybė.
Nuo tada kapinėms administruoti buvo įsteigta Kapinių priežiūros tarnyba ir pradėta reikalauti, kad prekeiviai gautų leidimus prekybai.