Naujojo „Volvo S80” elektronika atima iš vairuotojų teisę klysti
Jei jums kada nors teko svečiuotis Švedijos provincijoje, greičiausiai atkreipėte dėmesį į specifinę tenykštę gyvenimo tėkmę – niekas niekur neskuba, dėl nieko nesinervina, žmonės vieni kitiems paslaugiai šypsosi ir atrodo dėl nieko nesuka galvos. Panašu, kad čia nėra vietos stresui, netikrumui ar nesėkmei. Tokia dvasia persunktas buvo ir neseniai vykęs naujo premium klasės sedano „Volvo S80” pristatymas. Šio modelio kūrėjai, atskleisdami savo minčių ir veiksmų algoritmą, kuriuo buvo vadovaujamasi statant ratuotą kompanijos flagmaną, atrodo nė akimirką neabejojo savo sėkme. Tiksliau tuo, kad „Volvo S80” gerbėjais taps visi praleidę už automobilio vairo bent pusvalandį…
Svarbiausia – viduje
Pirmoji vizualinė pažintis su naujuoju „Volvo S80” šiek tiek glumina. Į klausimą, kuo jis skiriasi nuo savo pirmtako, atsakyti įmanoma nebent sustačius abu sedanus greta ir su didinamuoju stiklu apėjus jį tarsi šventorių per didžiuosius atlaidus ratu tris kartus. Plika akimi užfiksuoti, kad automobilis ūgtelėjo 34 milimetrais, į plotį išsipūtė 27 mm, o kėbulo kampai „nušlifuoti” maždaug 45 laipsnių kampu, praktiškai neįmanoma. Senojo modelio eksterjeras neabejotinai buvo vienas skoningiausių ir subtiliausių visame premium segmente, todėl natūralu, kad po nedidelės dizaino evoliucijos „Volvo S80” įpėdinis tiesiog tapo dar harmoningesnis ir dailesnis.
Visgi galima drąsiai lažintis, kad didžiausią įspūdį naujas švedų konstruktorių kūdikis padarys ne savo linijų grakštumu, o inžineriniais sprendimais, kurie verčia prisiminti vieną seną aksiomą – „labai paprasta būti sudėtingam ir labai sudėtinga būti paprastam”. Tiek BMW, tiek „Mercedes Benz”, tiek „Audi” už papildomą mokestį siūlo vairuotojui į pagalbą elektroninių smegenų centro paslaugas, tačiau jei prieš mėgindamas juo pasinaudoti pusdienį nestudijuosi instrukcijos, kelyje to geriau net nebandyti daryti. Geriausiu atveju rizikuosite pasiklysti meniu ir nieko nepešite, blogiausiu – sukelsite avarinę situaciją. „Volvo S80” šia prasme yra tikrai maloni išimtis. Kaip aktyvuoti pačias moderniausias važiavimo saugumą ir komfortą didinančias sistemas pavyko perprasti taip greitai, kad iš pradžių suabejojau, ar teisingai iššifravau visus simbolius ir „burtažodžius”. Ir tik po to, kai kelyje praktiškai išbandėme susidūrimo perspėjimo sistemą, nepasitikėjimą savo jėgomis pakeitė pagarba konstruktoriams. Įjungus vadinamąją „Collision Warning” sistemą ir nusistačius norimą jos jautrumo lygį, automobilis kiekvieną kartą įspėdavo apie priekyje judančio transporto srauto greičio pokyčius siųsdamas specialų garsinį ir šviesos signalą. Jei vairuotojas dėl kokių nors priežasčių nereaguoja – sistema pati spusteli stabdžius ir apsaugo nuo vizito pas serviso meistrus.
Tačiau didžiausią įspūdį padarė tai, kaip ši sistema veikia drauge su vadinamuoju „autopilotu”. Įjungus automatinę greičio palaikymo sistemą, ir nustačius norimą judėjimo tempą, ji rūpestingai prisistabdo pavijus lėtesnę ar sukančią į kurią nors pusę mašiną, o kliūčiai dingus iš akiračio – vėl padidina judėjimo tempą ik nustatyto. Iš naujo priminti, kokiu greičiu derėtų keliauti, jai reikia tik tokiu atveju, jei greitis nukrenta žemiau 30 km/val. Ar viršija 200 km/val. Visa tai reiškia, kad visas svarbiausias operacijas, kurios paprastai vadinamos „automobiliuo vairavimu”, sėdint naujajame „Volvo S80” galima atlikti vienu pirštu.
Dar viena šiame automobilyje tobulai veikianti XXI amžiaus prevencinė eismo saugumo sistema vadinama BLIS (Blind Spot Information System). Jos esmė – į galinio vaizdo veidrodėlius įmontuotos miniatiūrinės vaizdo kameros, kurios fiksuoja vadinamojoje aklojoje zonoje esančius objektus, paprastai pastebimus tik vairuotojui pasisukus visu korpusu į kairę. Tuo tarpu BLIS priekiniame statramstyje įžiebia raudoną indikatorių, kuris puikiai matomas net neatitraukus žvilgsnio nuo judėjimo krypties.
Jėgos rungtys
„Volvo S80” variklių skyriaus pasiūlos kitaip, kaip įspūdinga, vadinti negalima. Kukliausias agregatas – dyzelinė 2,4 litro darbo tūrio jėgainė, išvystanti 163 AG pajėgumą. Antrasis dyzelinis patiekalas – D5, išvysto 185 AG ir leidžia pasiekti 100 km/val. per 8,5 sekundės. Maksimalus jo sukimo momentas 400 Nm.
Turbininis benzinu maitinamas motoras 2,5 LT išvysto 200 AG pajėgumą, o 100 km/val. greitį pasiekia per 7,7 sekundės. Vidurinysis benzininis agregatas – 3,2 litro darbo tūrio, šešių cilindrų, 16 vožtuvų, pasiekia 238 AG ir 300 Nm sukimo momentą. Pats galingiausias variklis – 4,4 litro darbo tūrio, V8 tipo, gali pasigirti 315 AG bei kvapą gniaužiančiu 440 Nm sukimo momentu. 100 km/val. greitį „Volvo” flagmanas su šiuo motoru ir visų varančiųjų ratų transmisija pasiekia per 6,5 sekundės, ir tai iš tiesų yra pavydėtinai geras rezultatas. Gamintojų teigimu, vidutinės degalų sąnaudos važiuojant komintuotu ciklu, siekia 11,9 litro šimtui kilometrų.
Švediškas komfortas
Komplimentų nusipelno ir naujojo sedano šešialaipsnė pavarų dėžė. Tiek greitėjant, tiek lėtėjant pavaros perjungiamos itin minkštai ir tolygiai. Judant pakankamai dideliu kreiseriniu greičiu ir norint aplenkti kitą automobilį, reakcija į akceleratoriaus spustelėjimą būna tiksli ir greita.
Tuo tarpu važiuoklę pagal savo poreikius ir pageidavimus gali rinktis kiekvienas „Volvo” savininkas. Skirtingai nuo ankstesnio modelio, naujasis S80 iš principo šiek tiek standesnis, tačiau galima rinktis vieną trijų režimų – „Comfort”, „Sport” ar „Advanced”. Pirmuoju atveju sedanas net prastoku keliu sklendžia tarsi jachta per ramų užutekį, o, įjungus „piktą” režimą, automobilis posūkius karpo tarsi žiedinėms lenktynėms parengtas bolidas.
Galima spėti, kad tokius keturračius švedai kūrė galvodami apie eksporto rinkų nutrūktgalvius. Savo namuose jie paprastai važinėja tokiais režimais, kad netgi 1,6 litro darbo tūrio variklis daugeliui vikingų palikuonių turėtų atrodyti tikru monstru. Antra vertus, šaipytis iš skandinaviškos eismo kultūros būtų šventvagiška – tai viena saugiausių visame pasaulyje šalių, kurioje rizika patekti į avariją yra bene keturis kartus mažesnės nei Lietuvoje.