Iš 735 Lietuvos teisėjų tik maža dalis turi leidimus susipažinti ir dirbti su slapta informacija. Tačiau net neturėdami tokių leidimų, teisėjai priima procesinius sprendimus ir nagrinėja slaptos informacijos ir įslaptintų liudytojų turinčias bylas.
Jeigu skundai dėl tokių bylų nagrinėjimo pasiektų Strasbūrą, dėl procesinių pažeidimų galėtų būti patenkinti dešimtys, o gal net šimtai ieškinių.
Nacionalinė teismų administracija, kaupianti anketinius ir kitokius duomenis apie teisėjus, nerenka informacijos, kurie teisėjai turi teisę dirbti su slapta informacija.
„Teisminė valdžia mano, kad visi teisėjai turi teisę dirbti su slapta informacija, tačiau tai nėra įforminta įstatymu, – paaiškino teismų veiklos analizės skyriaus vedėja Aldona Pėstininkienė. – Kandidatas į teisėjus labai griežtai tikrinamas, be to, jis duoda priesaiką prezidentui, kad prisiekia saugoti valstybinę paslaptį”.
Teismų taryba net surengė posėdį, skirtą darbui su slapta informacija, kuriame buvo pateiktas ir 1996 metų Konstitucinio teismo nutarimas dėl valstybės paslapčių ir jų apsaugos.
„Prieita prie išvados, kad teisėjams nereikia jokių specialių leidimų, – teigė Teismų tarybos narys Vigintas Višinskis. – Yra kolizija tarp dviejų teisės normų, nes Valstybės paslapčių įstatymas nesuderintas su Konstitucija”.
2003 metais priimtos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisos numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys. Visi jie turi būti papildomai patikrinti, išskyrus tris asmenis: Respublikos prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą.
Susipažindami su slapta informacija, tačiau neįsipareigodami jos saugoti, teisėjai susikūrė sau palankią situaciją. Perėję iš darbo teisme į advokatūrą ar kitas pareigas, jie nėra susaistyti jokiais pasižadėjimais.
O tai, kad išduodant leidimą dirbti su slapta informacija teisėjai tikrinami daug griežčiau nei prezidentui paskiriant juos į pareigas, parodė buvusio Biržų teismo pirmininko Valento Margevičiaus istorija. Teisėją kompromituojanti praeitis paaiškėjo tik atlikus patikrinimą dėl teisės dirbti su slapta informacija.
Ar ne praeities nuodėmės ir garbės nedarantys ryšiai verčia teisėjus, prisiekusius Lietuvos prezidentui laikytis šalies įstatymų, ignoruoti Valstybės paslapčių įstatymą ir stumti šalį į galimų teisinių skandalų akivarą? Ne paslaptis, jog kai kurie seniai dirbantys teisėjai greičiausiai tokių leidimų negautų.