Švėkšnoje per gaisrą nukentėjusiems žmonėms emocijų jau per daug.
Iš pradžių priblokšti žinios, kad jų nepasieks Lietuvos gyventojų suaukoti pinigai, vakar padegėliai jau buvo informuoti, kad pinigų vis dėlto gaus – esą patys galės išsidalinti per televizijos LNK surengtą paramos akciją surinktus 643 tūkst. litų.
Tačiau nukentėjusieji jau niekuo nebetiki – kol pinigų neturės rankose, tol nebus ramūs dėl savo ateities.
„Atrodo, kad visi mumis tik ir naudojasi, siekdami pasirodyti, „kokie mes geri”. Po gaisro visa valdžia važiavo, galvas glostė, o dabar, kai reikia materialiai padėti, – pamiršo”, – nusivylimo neslėpė švėkšniškis Leonas Kinčius.
Tuo tarpu kol padegėliai laukia paramos, Švėkšnoje grėsmingai kyla nekilnojamojo turto kainos.
Sodybos per gaisrą netekę Leonas ir Elena Kinčiai jau buvo susiradę namą, kurį norėtų pirkti, ir net sumokėjo rankpinigius, tačiau belaukiant pinigų, namo kaina pakilo net 20 tūkst. litų – dabar už aptriušusią trobą jau prašoma – 70 tūkst. litų.
„Kol tie žadėtieji pinigai mus pasieks, kainos dar labiau sukils. Bet pirkti vis tiek reikės, o kur gyvensi? Norėjau pats savo rankomis pulti atstatinėti namą toje pačioje vietoje, bet niekas neleidžia. Sako, žemė – valdiška, niekas nebeleis toje pačioje vietoje nieko statyti”, – guodėsi L. Kinčius.
Deja, pinigų gali tekti palaukti. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Artūras Jonkus vakar sakė, kad per 600 tūkst. kurie buvo suaukoti, Raudonojo Kryžiaus sąskaitas iš mobiliojo ryšio bendrovių pasieks tik per 2 mėnesius. Tik tuomet juos bus galima pervesti švėkšniškiams.
Pirmadienį į specialų fondą švėkšniškiams bus pervesta tik 28 tūkst. litų – tiek, kiek buvo paaukota tiesiogiai į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sąskaitas.
„Pinigus bus galima pradėti dalintis tik tuomet, kai bus sudaryta speciali komisija, kurioje bus po vieną atstovą iš kiekvienos nukentėjusios šeimos. Mano žiniomis, patys nukentėjusieji baiminasi, kad netektų susipykti, kai reikės pradėti aiškintis, kam kiek skirti iš suaukotų pinigų”, – vakar pasakojo Švėkšnos seniūnas Alfredas Šeputis.
Beje, jis teigė buvęs priverstas išsiųsti atgal iš Amerikos lietuvių atsiųstą paramą, nes banke niekas negalėjo išgryninti čekio, ant kurio buvo užrašyta „labdara”.
A. Šepučio žiniomis, 3 nukentėjusieji nori atsistatyti namus toje pačioje vietoje, 4 jau yra nusižiūrėję, ką pirktų už gautus pinigus. Nuostolius kiekviena padegėlių šeima yra įvertinusi nuo 50 iki 100 tūkst. litų.
Kol kas neaišku, kokią paramą Švėkšnos padegėliams skirs Vyriausybė. A. Šepučiui vakar nepavyko susisiekti su laikinai premjero pareigas einančiu Zigmantu Balčyčiu ir išsiaiškinti, ar valdžia, besidalindama postus, nepamiršo švėkšniškių. A. Šeputis svarstė, kad būtų gerai, jei valstybė kiekvienam nukentėjusiajam skirtų bent po 25 tūkst. litų.
Parama Švėkšnai: pelnomasi iš nelaimės?
Kaip paramos akciją, skirtą nukentėjusiems nuo gaisro švėkšniškiams, bei jos rezultatus vertina klaipėdiečiai? Ar tiki, kad aukojami pinigai pasiekia tuos, kuriems jų tuokart labiausiai reikia? Šito teiravomės gatvėje sutiktų praeivių.
Donatas
Netikiu, kad visi žmonių paaukoti pinigai pasiekia nukentėjusiuosius. Dalis jų atitenka kam nors kitam. Lietuvoje viskas įmanoma. Kiek ten paaukota? Pusė milijono? Tai sudegusiems penkiems namams atstatyti po 100 tūkst. litų nėra daug. Nukentėjusiems turėtų ne tik žmonės aukoti, bet ir valstybė padėti.
Jūratė
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad nukentėjusieji vėl turėtų savo namus – pastatyti jiems naujus, o paskui rūpintis, kur dėti paaukotus pinigus.
Jelena
Mano manymu, geriau, kai parama perduodama iš rankų į rankas – aukojantys patys perduoda nukentėjusiems. Ir geriau padėti daiktais, drabužiais nei pinigais. Nelabai pasitikiu Lietuvos fondų sąžiningumu. Manau, kad pusė paaukotų pinigų kur nors nubyra. Valstybė taip pat turėtų padėti – mažiau politikuoti, o labiau rūpintis savo piliečių gerove. Aš pati aukoju pinigų, kai vyksta kokia paramos akcija. Nelaimė gali nutikti bet kuriam – jei aš padėsiu, tai prireikus ir man padės.
Aldona
Sunku pasakyti, kas ir kaip turėtų padėti nelaimės atveju. Gal turėtų būti kokie valstybės paramos fondai, iš kurių būtų skiriami pinigai įvykus stichinei nelaimei? Juk mes mokame valstybei mokesčius! Aišku, labai gerai, kai aukoja ir galintys paremti pavieniai žmonės.
Andrius
Girdėjau apie nelaimę Švėkšnoje, bet pats tokiose paramos akcijose nedalyvauju.
Sergejus
Nutikus nelaimei reikia padaryti telefono liniją, kuria paskambinus būtų galima paaukoti kelis litus – taip paprasčiau. Juk žmonės dažniausiai po kelis tūkstančius neaukoja, o 2-3 litus ir greičiau, ir paprasčiau paaukoti. Man toks aukojimo būdas patikimesnis nei siųsti pinigus į nurodytą sąskaitą kieno nors vardu. Tada tikrai būčiau tikras, kad mano skirti pinigai pasieks nukentėjusiuosius.