Laimingi būdami kitokie

Įdomių pomėgių ir laisvalaikio užsiėmimų turintys vaikai nesijaučia baltomis varnomis. Jie yra ne tik savo klasių, mokyklų, bet ir miestų bei miestelių įžymybės. Tuo buvo galima įsitikinti jiems susirinkus į sostinę iš visos Lietuvos. Moksleiviai čia pristatė savo netradicinius gebėjimus ir pomėgius.

Originalumo akcija „Kartu skirtingi“, skatinanti mokinius ieškoti originalių saviraiškos būdų, yra vienas „Draugiškos mokyklos“ projekto renginių. Jos rengėjai – Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių parlamentas ir Lietuvos moksleivių sąjunga. Akcija startavo gegužės pradžioje, o apie jos pradžią paskelbė pulkas baltų varnelių, sutūpusių į medį šalia sostinės Savivaldybės.

Vaikšto kiaurai sienas

Pliaupęs lietus ir šėlęs vėjas nesutrukdė į sostinės Mokytojų namų kiemelį suvažiuoti daugiau kaip šimtui moksleivių iš įvairiausių Lietuvos vietų. 17 originaliais pomėgiais garsėjančių įžymybių atlydėjo bendramoksliai ir mokytojai. Dar gerokai iki renginio pradžios susirinkę mokiniai ruošėsi pasirodymams.

Rimtas aukštaūgis vaikinas šalia scenos susikaupęs kažką naršė juodame portfelyje. Atrodė, lyg egzaminą susirengęs laikyti. Tačiau susipažinus pasirodė, kad tai jauniausias Lietuvos iliuzionistas Marius Tarasevičius iš Kelmės. Abejonių nebeliko, kai mikliai spragtelėjęs pirštais ėmė virtuoziškai žongliruoti kortų malka.

Akimirksniu niekuo neišsiskiriantis jaunuolis virto tikru artistu, prikaustančiu aplinkinių dėmesį. „Viskas prasidėjo, kai man buvo 10 metų. Nuvažiavau į Vokietiją ir ten žaislų parduotuvėje nusipirkau fokusų rinkinį. Vėliau vis tobulinau šiuos įgūdžius, tapau Magų klubo nariu. O dabar man vieni niekai vaikščioti kiaurai sienas, nusiimti vieną pirštą“, – juokdamasis pasakojo Marius ir čia pat pademonstravo keletą triukų: liko be piršto, o paskui paslaptingai pradangino kortas.

Vaikinas pasakojo, kad yra gimęs vasario 29 dieną, tad gimtadienį švenčia kartą per ketverius metus. „Sakoma, jog šiuo laiku gimusieji turi paslaptingų galių“, – mirkteli akį Marius ir suprask kad nori, rimtai jis čia ar juokauja.

Vienuoliktokas yra baigęs muzikos mokyklą, groja klavišiniais, kuria dainas, taigi lyg ir poetas. Kokią profesiją rinksis – dar nežino. „Bet tikrai ne tokią, kuri reikalauja pastovumo ir susikaupimo, man patinka gyvenimas ant ratų“, – dėsto jauniausias magas.

Namuose jis praktikuojasi šešiametės sesutės akivaizdoje – ji ištikimiausia jo pasirodymų žiūrovė. Savaime suprantama, nei šeimos susibūrimai, nei mokyklos renginiai neapsieina be jo šou.

Sušalęs smalsus pitonas

Linksmai nusiteikusių moksleivių minioje – mergaitė balta striuke, po kuria kažkas keistai juda.

Užkalbinta Viktorija Žilionytė iš Kauno P.Vileišio vidurinės mokyklos trukteli užtrauktuką ir iš jos užančio galvą nedrąsiai iškiša margas pitonas. „Jam šalta, vargšeliui, šiandien nekoks oras“, – meiliai glostydama augintinį, vardu Mikis, sako Viktorija.

Pitonas tarsi atsidėkodamas priglaudžia galvą prie šeimininkės skruosto ir paliečia jį dvišaku liežuvėliu. Paskui ima dairytis aplinkui. Smalsuolį sudomina fotoaparato blykstė ir jis nedelsdamas ima tyrinėti, kas tai per daiktas. „Še tau, pitonas, kuris norėjo tapti fotografu“,- ima juoktis stebėjusieji šią sceną.

Viktorija pasakoja Mikį gavusi dovanų per gimtadienį. „Jis nebaisus ir nepiktas, ir nė kiek nepavojingas. Na galbūt, jei labai išerzintum, imtų smaugti“, – aiškina mergaitė. Ji tikina, kad jis negelia ir nuodų neturi, nes yra užaugęs ne laukinėje gamtoje, o nelaisvėje.

Kartą buvo labai išgąsdinęs, nes namuose pabėgo iš terariumo ir visą savaitę nesirodė. Paskui paaiškėjo, kad lindėjo už radiatoriaus. Pitoną Viktorija maitina gyvomis pelytėmis.

Jam draugiją palaiko kitas egzotiškas augintinis – didelis juodas pūkuotas voras tarantulas. „Jo irgi visai nereikia bijoti. Jis nenuodingas, nors, jei supyktų, galėtų gana skaudžiai įkąsti. Bet taip dar nė karto nebuvo nutikę“, – sako pašnekovė.

Jai teko perskaityti nemažai literatūros, kad sužinotų, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos gyvūnus. Be jų šeštokė namuose dar turi papūgą. Tikras gyvasis kampelis.

Paprasta tik iš pirmo žvilgsnio

Būrelis originaliai apsirengusių merginų ir vaikinų atvyko iš Anykščių. Tai Simonos Juodytės palaikymo komanda. Anykščių J.Biliūno gimnazijos moksleivė garsėja įvairiausiais pomėgiais. Šventėje ji pristatė audinio marginimo būdą – batiką, tapybą ant audinio ir insektariumą. Dar laisvalaikiu ji mėgsta rinkti įvairius augalus.

Paklausus, ar tas įmantrus žodis turi ką nors bendro su vabzdžiais, Simona atveria per petį permestą krepšį ir iš jo ištraukusi mažą kartoninę dėžutę parodo keletą prie kempinėlių prismeigtų vabalų. „Čia keletas eksponatų iš mano kolekcijos, tie, kurių negaila, nes yra labai trapūs“, – sako moksleivė.

Jaunoji gamtininkė daug laiko praleidžia laukuose, miške, rinkdama drugelius, vabzdžius ir augalus, kuriuos vėliau džiovina, priskiria tam tikrai šeimai ar klasei. Pomėgis tapyti ant audinio padeda Simonai susikurti įdomių drabužių. Į šventę ji atvyko vilkėdama džinsais, nusagstytais gausybe žiogelių. Jos draugė mūvėjo pėdkelnes su meniškai išplėšytomis skylėmis. „Turiu daug pomėgių, todėl man niekuomet nenuobodu“, – sakė Simona.

Staiga dėmesį patraukė ritmiškas kamuolio bumbsėjimas. Neaukšto ūgio vaikinukas rodė neįtikimus dalykus: suko krepšinio kamuolį ant piršto, varinėjo ranka ir nugara. „Esu Deividas Arlauskas, sostinės „Ryto“ vidurinės mokyklos dešimtokas, gatvės krepšinio mėgėjas“, – prisistatė jaunuolis. Jis tikina, kad dvejus metus treniravosi, kol įvaldė šį meną.

„Jis – mūsų įžymybė. Papasakok, juk dalyvauji visokiuose šou, klubuose rengi pasirodymus, oho, kokius, net kvapą gniaužia“, – ėmė raginti kuklų krepšinio virtuozą jo draugai. Deividas pasakoja, kad su krepšinio kamuoliu jis nesiskiria nuo ryto lig vakaro. Triukus demonstruoti bendramoksliams tenka nuolatos, kita vertus, taip ir treniruojasi. Tai mėgstamiausias jo laisvalaikio užsiėmimas.

Jauniausias šventės dalyvis atvyko iš Panevėžio rajono. Ketvirtokas Arūnas Burokas garsėja tuo, kad augina plaukus. Jų ilgis jau pasiekė pusę metro. Arūnas skundžiasi, kad dažnai yra vadinamas mergaite. „Kažin, kodėl mergaičių trumpais plaukais nevadina berniukais?“ – stebisi ilgaplaukis. Jis mano, kad žmonės turėtų kitus vertinti ne pagal išvaizdą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.