Ugnis negailestingai niokoja turtą, o kartais pasiglemžia ir gyvybę. Todėl yra sugalvota daugybė priemonių gaisrams gesinti.
Daugiabučiuose namuose ilgą laiką jokios apsaugos nuo gaisrų nebuvo. Pastaruoju metu naujai statomuose bei rekonstruojamuose namuose reikalaujama įrengti autonomines dūmų signalizacijas.
Tačiau namų su įranga, pranešančia apie kilusį gaisrą, yra tik keli procentai.
Priešgaisrinės apsaugos taisyklės nereikalauja butuose turėti gesintuvus. Todėl, kilus gaisrui bute, žmonės dažniausiai naudoja parankines priemones. Lieja vandenį, bando nuslopinti ugnį audiniais.
Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės nuosavuose namuose bei sodo nameliuose reikalauja laikyti gesintuvus. 150 kvadratinių metrų ploto būstui apsaugoti nuo ugnies privalu turėti 4 litrų talpos gesintuvą.
Jis turėtų būti laikomas gerai prieinamoje ir aiškiai matomoje vietoje. Dažniausiai tokia vieta yra prie laukujų durų.
Be to, taisyklės numato, kad kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios statinio stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.
Priešgaisrinės apsaugos priemonės tikrinamos, tik kai objektą priima valstybinė komisija prieš pradedant jį eksploatuoti.
Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos pirmininkas Edvardas Stalmokas rekomendavo įsigyti milteliais arba angliarūgšte užpildytus gesintuvus. Putų užpildas gesinti nuo netvarkingų elektros laidų kilusiam gaisrui netinka.
E.Stalmokas patarė vos įsigijus gesintuvą perskaityti, kaip juo naudotis, nes kilus gaisrą tai daryti bus vėlu.
Šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų.
Naudoti atvirą ugnį gyvenamųjų namų balkonuose bei lodžijose draudžiama.
4 litrų talpos gesintuvą reikalaujama laikyti ir garaže.
Gaisrininkų draugija, esanti Rūtų gatvėje 12, parduoda gesintuvus, o draugijos nariai noriai konsultuoja priešgaisrinės apsaugos klausimais.