Ne tik Senamiesčio tikinčiųjų lankomos bažnyčios – Arkikatedros bazilikos – sukaktis paminėta iškilminga Eucharistijos liturgija
Vakar prieš vidurdienį suskambę Kauno šv.Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos varpai kvietė į bažnyčios sukakčiai skirtas šv.Mišias. Sukako 110 metų, kai šiai Kauno bažnyčiai suteiktas Katedros titulas.
Susirūpino gyvosios bažnyčios ateitimi
Kad lengviau būtų kontroliuoti plintantį lietuvybės sąjūdį, Rusijos caro įsakymu 1864 m. Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių buvo perkeltas į Kauną. Eilinė parapijos bažnyčia, pastatyta XV a. pradžioje, tapo pagrindine vyskupijos bažnyčia, kuriai 1895 m. popiežius Leonas XII suteikė Katedros titulą. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga 1921 m. Katedrai suteiktas bazilikos titulas. 1926 m., įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu.
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, vakar Arkikatedroje bazilikoje vadovavęs iškilmingai Eucharistijos liturgijai, „Kauno dienai” kalbėjo, kad ši sukaktis – proga pamąstyti apie svarbius dalykus. Ne tik apie remonto prašančią Katedrą – labai gražų pastatą, bet ir apie gyvąją Katedrą – nuolatinius šios bažnyčios lankytojus. S.Tamkevičius akcentavo, kad Arkivyskupijos širdimi vadinama Katedra sutraukia ne tik netoliese gyvenančius žmones, bet ir tikinčiuosius iš tolimesnių mikrorajonų.
Savo pamoksle šv.Mišių metu arkivyskupas toliau plėtojo susirūpinimo gyvąja bažnyčia temą. „Pagrindinis rūpestis – ne sienos ir ne grindys, o žmonės, ateinantys į Arkikatedrą baziliką. Kokie jie bus: „gyvieji akmenys”- aktyvūs, sąmoningi tikintieji ar tik tradiciniai, turintys silpną ryšį su Jėzaus bažnyčia?” – retoriškai klausė S.Tamkevičius.
Viena populiariausių miesto šventovių
Kauno arkikatedros bazilikos administratorius, kunigas Evaldas Vitulskis pasakojo, kad Katedros lankytojus galima suskirstyti į tris dalis: nuolatinius, šventinius lankytojus ir turistus. „Nuolatinius bažnyčios lankytojus pažįstame, su jais sveikinamės, šventiniai į Katedrą ateina per didžiąsias šventes, o turistų ekskursijos užsuka kasdien”, – kalbėjo E.Vitulskis.
Tarp nuolatinių Katedros lankytojų – tik trečdalis Senamiesčio gyventojų. Kiti – anksčiau šiame rajone gyvenę, dabar išsikėlę kitur, tačiau likę ištikimi Katedrai. Sovietmečiu Katedroje prieglobstį rado daugybė miesto tikinčiųjų, gyvenančių mikrorajonuose, kuriuose bažnyčių nebuvo. Daugelis jų lig šiol išlaikė įprotį atvažiuoti melstis į Katedrą. „Čia man mieliau”, – lakoniškai paaiškino pensininkė Anelė Mockevičienė, kiekvieną sekmadienį ir per šventes ne pirmą dešimtmetį iš Kalniečių atvykstanti į Katedrą. Žilagalviai, kaip A.Mockevičienė, tikintieji dominavo vakarykštėse šv.Mišiose.
„Katedroje žmonės mato daugiau kunigų, vyskupų, jiems tokioje aplinkoje lengviau atlikti apeigas”, – dar vieną Katedros populiarumo priežastį nurodė S.Tamkevičius.
Kunigas E.Vitulskis apie Katedros bendruomenę kalbėjo optimistiškai. Gyvuoja net šeši chorai, veikia Pastoracinė taryba, Sinodo grupė, „Caritas”. Jaunų veidų Katedroje, pasak kunigo, daugiau būna sekmadienio vakarais, kai vyksta jaunimo šv.Mišios. Šeštadienį vyksta vaikams skirtos šv.Mišios.
Tebesitęsia restauravimo darbai
Šv.Mišios Katedroje jau kuris laikas aukojamos didįjį altorių dengiant restauratorių apdangalams. Presbiterijos skliauto avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo darbams Vyriausybė šiemet skyrė 100 tūkstančių litų, 25 tūkstančius – Kauno arkivyskupija.
Taip pat tęsiasi 2002 m. prasidėję bažnyčios sienų tapybos ir skulptūrinio dekoro tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbai.
Kauno šv.Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – viena didžiausių šventovių Lietuvoje. Be to, tai vienintelė bazilikinio tūrio gotiška bažnyčia mūsų šalyje. Katedra yra savotiška arkivyskupijos širdis. Čia yra arkivyskupo sostas, čia pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai ir neretai tautiniai renginiai, čia kiekvieną sekmadienį ir per šventes arkivyskupas aukoja šv.Mišias už savo ganomuosius.
Žilvinė Petrauskaitė