Po pusės amžiaus rekonstruojama Kauno HE bus aprūpinta moderniausia įranga
Artimiausiu metu Kauno hidroelektrinėje prasidės intensyvūs modernizavimo darbai. Beveik 50 metų veikę elektros gamybos įrenginiai bus keičiami naujausius standartus atitinkančia įranga.
Kompiuterizuotas valdymas
Kauno hidroelektrinės (HE) direktorius Juozas Bartlingas „Kauno dienai” teigė, jog, užsitikrinus ES paramą, per trejus metus bus pakeista visa HE „širdis”. Įgyvendinant modernizavimo projektą, kurio vertė – 124 mln. litų, planuojama ne tik atnaujinti elektrą gaminančią įrangą, bet ir įdiegti naujas duomenų valdymo sistemas.
„Lietuvai tapus ES nare, pasikeitė nemažai aplinkosaugos, darbų saugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų reikalavimų. Šių standartų hidroelektrinė jau nebeatitinka. Todėl planuojame pakeisti 45 metus veikiančią įrangą, kurią galėsime atiduoti muziejui”, – kalbėjo direktorius.
Žadama, kad po rekonstrukcijos elektrinė taps ne tik našesnė, bet ir saugesnė aplinkai bei darbuotojams. Nauji įrengimai dirbs tyliau ir nebekels tokio triukšmo kaip senieji. Valdymas taip pat bus visiškai kompiuterizuotas – Kauno HE bus galima valdyti tiesiogiai iš sostinės ir reguliuoti visus elektros gamybos parametrus.
Ūkio ministerija patvirtino, jog iš Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos Kauno HE modernizavimui bus skiriama 30 mln. litų, t.y. ketvirtadalį projektui būtinos sumos. Likusią dalį lėšų investuos hidroelektrinę valdanti AB „Lietuvos energija”.
Įrenginiai – iš Vakarų Europos
Modernizuota HE turėtų gaminti daugiau elektros energijos, nors jos galia nebus padidinta – tai draudžia aplinkos apsaugos reikalavimai. Agregatų našumas, šiuo metu siekiantis 88 proc., bus padidintas iki 93 proc.
Keturi elektros gamybos agregatai, paleisti 1959 lapkritį – 1960 balandį, bus remontuojami paeiliui, kad elektrinės darbas nesustotų. Prasidėjus rekonstrukcijai, bus stabdoma pusė elektrinės, ir tik paleidus įdiegtą naują įrangą, bus atnaujinama likusi HE dalis.
„Darbo negalime nutraukti. Vienas arba du agregatai dirbs nuolatos, nes turime išlaikyti aplinkos apsaugos reikalavimuose numatytą marių lygį”, – tvirtino J.Bartlingas.
Anot jo, nepatogumų dėl būsimų remonto darbų kauniečiai nepajus. Kauno HE galia – tik 100 MW, o vasarą Lietuvoje elektros energijos poreikis siekia 1,5 tūkst. MW. Tokį apkrovimą užtikrina Ignalinos AE bei kitos elektrinės. Nors hidroelektrinė kasmet pagamina tik 2 proc. šaliai būtinos elektros energijos, tačiau Kauno HE yra vienintelė Lietuvos energetikos sistemos elektrinė, galinti pati pradėti veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.
Artimiausiu metu ketinama pasirašyti sutartį su Švedijos koncerno ALSTOM padaliniu, laimėjusiu konkursą. Švedai įsipareigojo įdiegti naujausią, visus ES standartus atitinkančią įrangą. Jau žinoma, kad turbinos bus projektuojamos Prancūzijoje, kitais hidromechaniniais įrenginiais rūpinsis Portugalijos, Ispanijos, Švedijos ir kt. užsienio šalių kompanijos. Dalis smulkesnių užsakymų gali būti patikėta ir Lietuvos bendrovėms.
Statiniai saugūs
Rengiantis rekonstrukcijai, ekspertai visapusiškai įvertino dabartinę Kauno HE padėtį, nemažai dėmesio skirdami ir statinio projektavimui.
„Specialistai vertino, ar viskas teisingai suprojektuota, ar tinkamai atlikti statybos darbai, kokių problemų kilo eksploatacijos metu. Konstatuota, jog hidroelektrinės statiniai yra geros būklės, kai kuriuose tereikia atlikti smulkius išorės remonto darbus. Kauniečiai gali būti visiškai ramūs – jokio pavojaus, kad elektrinė galėtų sugriūti, o Nemunas užlietų Kauną, tikrai nėra”, – užtikrino HE vadovas.
Prieš kelerius metus buvo aktyviai diskutuojama dėl žuvitakio įrengimo ties Kauno HE. Šis projektas, anot J.Bartlingo, nėra užmirštas, tačiau atidėtas ateičiai.
„Būtina atlikti išsamius aplinkosaugos tyrimus bei valstybės mastu priimti sprendimus, kurie yra sudėtingi ir gali užtrukti dar dešimt metų. Šiuo metu Nemunas yra gerokai užterštas, jaučiamas žuvies trūkumas. Aplinkos ministerija rengia programą, pagal kurią žuvitakiai pirmiausia bus įrengti prie mažesnių upelių, vėliau ateis ir Kauno hidroelektrinės eilė”, – teigė J.Bartlingas.
Pirminiais skaičiavimais, žuvitakio įrengimas Kauno HE gali siekti apie 50 milijonų litų.
Lina Navickaitė