Svarbiausias šalyje apdovanojimas talentingiems Lietuvos vaikams – Karalienės Mortos premija

1253 m. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas valstybės suvienytojas kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona kunigaikštienė Morta. Per valstybės valdymo dešimtmetį pademonstravęs neeilinius diplomatinius sugebėjimus, karalius Mindaugas, padedamas išmintingos ir taurios karalienės Mortos bei įžvalgių patarėjų, jau prieš 750 metų aiškiai nubrėžė valstybės orientyrus į Vakarų Europą, atverdamas Lietuvai galimybes pasinaudoti europinės civilizacijos vaisiais.
Po 740 metų, 1993-aisiais, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos iniciatyva, stengiantis sumažinti žinių ir pagarbos spragą šiai iškiliai mūsų valstybės asmenybei, buvo pradėta Karalienės Mortos atminimo, Jos veiklos ir puoselėtų dvasinių vertybių įprasminimo programa, didžiausią dėmesį nukreipiant į talentingus Lietuvos vaikus – Valstybės ateitį. Tarp kitų atminimo dalykų, buvo įsteigta ir kasmet liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną arba jos išvakarėse, rengiamos Karalienės Mortos premijos laureatų inauguravimo iškilmės. 10 metų į šią premiją galėjo pretenduoti tik Šiaurės Lietuvos vaikai, o iškilmės vykdavo tik Šiauliuose. Tačiau, įvertinant tai, jog karalienė Morta buvo pirmoji ir vienintelė Lietuvos karalienė, kad Jos vardo premija pradėjo antrąjį dešimtmetį, o Lietuvos valstybė šventė 750 – mečio jubiliejų, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos, Karalienės Mortos premijos skyrimo komisijos ir Lietuvos kultūros fondo Prezidiumo nutarimu buvo ryžtasi Šiauliuose įsteigtą ir subrandintą Karalienės Mortos premiją skelbti visos šalies premija, o iškilmes rengti Vilniuje, Trakuose, Kaune, Šiauliuose, Kernavėje ir kitose istorinėse Lietuvos vietose. Jubiliejiniais, 2003-aisiais ir 2004-aisiais metais tai įvyko Vilniuje, Gedimino pilyje. 2005 -aisiais metais Karalienės Mortos laureatų inauguravimo iškilmės įvyks Trakų pilyje, Didžiojoje menėje liepos 3 d. 14 val. 2006 -aisiais – Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 770 – mečio jubiliejaus proga iškilmės ir didelis Karalienės Mortos laureatų bei diplomantų koncertas numatomas Šiauliuose, Saulės laikrodžio aikštėje.
Dabar šalyje jau yra 39 Lietuvos Karalienės Mortos laureatai iš Alytaus, Vilniaus, Kauno, Šilutės, Skuodo, Joniškio, Merkinės, Mažeikių, Kuršėnų, Panevėžio, Šiaulių. Tai ypatingai gabūs, darbštūs ir iniciatyvūs vaikai, visi – daugelio svarbiausių tarptautinių ir šalies konkursų laureatai , įvairiausių festivalių ir svarbių kultūros renginių dalyviai, jau dabar atsiskleidžiantys kaip aktyvūs meno ir kultūros puoselėtojai bei skleidėjai savo aplinkoje. Kur šie vaikai – Premijos laureatai – bebūtų, už jų nuolat skatindamas ir įpareigodamas tobulėti bei siekti užsibrėžtų tikslų yra ir bus visą gyvenimą Lietuvos karalienės Mortos vardas, gi laureatai, aktyviai dalyvaudami meninėje veikloje, skleidžia ir skleis ateityje žinią bei garsins karalienę Mortą ir Lietuvą. Dar labai svarbu yra tai, kad Karalienės Mortos premija nėra vienadienis dalykas. Premijos teikimo iškilmės, laureatų, diplomantų, jų mokytojų ir tėvelių pagerbimas tėra tik kulminacinis momentas. Procesas trunka nuolat: baigiant tų metų iškilmes, jau skelbiamas kitų metų konkursas. Vaikai ir pedagogai nuosekliai tam ruošiasi, dirba Karalienės Mortos premijos komisija, rengiama ir publikuojama istoriografinė medžiaga, organizuojami laureatų koncertai įvairiose Lietuvos vietose, jie aktyviai dalyvauja tolimesnėje meninėje veikloje. Skulptorius J. Kalinauskas Karalienės Mortos garbei 2004 – aisiais metais sukūrė medalį „Morta – Lietuvos karalienė”, rašytojas S. Bulzgis parašė misteriją „Karalienė Morta”, LKF įkurta knygų leidykla „Saulės delta” išleido istoriko dr. R. Batūros monografiją „Lietuvos pergalė Šiaulių(Saulės) mūšyje 1236 m.”, kurioje daug dėmesio skirta ir Karalienei Mortai bei šios iškilios istorinės asmenybės atminimui, Jos puoselėtų ir skleistų humanistinių idėjų perspektyvai.
Karalienės Mortos premijos mecenatais yra tapę Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, JAV verslininkas ir kultūros mecenatas Antanas Mikalajūnas, LR Seimo narė Rima Baškienė, LKF knygų leidyklos „Saulės delta” vadovė J. Kauneckienė, Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos Nacionalinis muziejus, Trakų istorijos muziejus ir kitos institucijos bei asmenys.