Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) docentės daktarės Rūtos Drilingaitės-Mažeikienės artimieji negali susitaikyti su netektimi.
Kaip jau rašėme, niekada nesirgusi jokiomis rimtomis ligomis keturiasdešimt septynerių metų moteris mirė nuo meningito. Rūtos tėvas Boleslovas Drilinga mano, kad jei dukrai laiku būtų suteikta tinkama medicinos pagalba, ji galbūt būtų išgyvenusi.
Norėdamas išsiaiškinti, ar medikai viską padarė, jog būtų išgelbėta jo dukros gyvybė, B.Drilinga kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau sulaukė tik atsirašinėjimo, o ne suteiktų medicinos paslaugų įvertinimo.
Papiktino inspekcijos požiūris
„Pūlingas meningitas – klastinga ir sunki liga, tačiau jeigu būtų iš karto nustatyta diagnozė bei taikomas tinkamas gydymas, šansas dukrai išlikti gyvai buvo. Jis nebuvo išnaudotas”, – tvirtina Boleslovas Drilinga.
Jį nustebino ir papiktino Valstybinės medicininio audito inspekcijos atsakymas į jo prašymą ištirti Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje jo dukrai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
„Baisiausia, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadose išimtinis dėmesys skiriamas ne 2-osios klinikinės ligoninės diagnostikai, gydymo eigai, o biurokratiniams reikalavimams, kad Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje būtų pildomas gydymo stacionare ligos istorijų vidaus medicininis auditas, užtikrinamas įstaigoje tinkamas medicininės dokumentacijos pildymas” – apgailestavo B.Drilinga.
Medicinos paslaugos neįvertintos?
Iš tiesų B.Drilingai Valstybinės medicininio audito inspekcijos atsiųstame atsakyme apie atliktą tyrimą nėra nė žodžio, ar ligonei suteiktos medicinos paslaugos buvo kokybiškos ir efektyvios.
Inspekcija savo interneto tinklalapyje aiškiai skelbia: „Inspektoriai asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vertina atsižvelgdami į tai, ar sveikatos priežiūros paslaugos buvo kokybiškos ir efektyvios, ar patenkino paciento lūkesčius, ar buvo prieinamos reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku, ar buvo saugios, veiksmingos ir pan. Valstybinė medicininio audito inspekcija medikų teiktas paslaugas įvertina nešališkai ir objektyviai. Inspekcija visais atvejais besikreipiantiems asmenims surašo objektyvų atsakymą apie teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir efektyvumą”. Tai teoriškai, o praktiškai – visai kitaip.
B.Drilingai atsiųstame inspekcijos rašte smulkiai išvardyta, kada ir kokie gydytojai R.Drilingaitę-Mažeikienę apžiūrėjo, kokie jai daryti tyrimai, kokie specialistai konsultavo, kokias padarė išvadas ir skyrė gydymą, kokie įrašai padaryti ligos istorijoje ir pan. Bet tai Rūtos artimieji žinojo ir be Valstybinės medicininio audito inspekcijos tyrimo. Visa tai yra ligos istorijoje, išrašuose iš medicininių dokumentų, su kuriais artimieji buvo susipažinę.
Inspekcijos rašte nėra nė vieno žodžio, ar nustatyta kokių nors pažeidimų, ar ne, nėra jokio suteiktų paslaugų vertinimo.
Diagnozė paaiškėjo tik po mirties
Kai kovo 9-ąją R.Drilingaitė-Mažeikienė pasijuto blogai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai suleido vaistų ir patarė išsikviesti šeimos gydytoją. Rytą ligonė jau buvo silpna, sunkiai kalbėjo. Pamačiusi sunkią jos būklę, Dainavos poliklinikos šeimos gydytoja A.Duškina skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šeimos gydytoja įtarė gripą, neaiškios kilmės žarnyno, skrandžio uždegimą, intoksikaciją. Kadangi diagnozė buvo neaiški, o ligonė karščiavo, nebejautė kojų, rankų, ant veido buvo kraujosruvos, A.Duškina ligonės kortelėje įrašė: negalima atmesti meningito. Greitoji medicinos pagalba ligonę išvežė į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę. B.Drilinga mano, kad jei šios gydymo įstaigos medikai iš karto Rūtai būtų skyrę antibiotikus, ištyrę, ar ji neserga meningitu, galbūt jos gyvybė būtų išgelbėta.
„Neurologė padarė išvadą: kadangi nėra pakankamai duomenų neurologinio susirgimo diagnozei, daryti stuburo juosmens srities punkciją nebūtina. Rekomendavo stebėti ligonės sveikatos būklę. Manau, kad tai buvo svarbiausia klaida diagnozuojant ligą, – tvirtino B.Drilinga. – Dukros būklė blogėjo, o diagnozė vis dar buvo neaiški. Kodėl nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai? Rūtą reanimobiliu pervežė į Kauno medicinos universiteto klinikų reanimaciją”.
Klinikose neatmetė meningokokinės infekcijos galimybės: buvo paimtas kraujas mikrobiologiniam tyrimui ir paskirti antibiotikai, bet buvo per vėlu. Gydytojai jau nieko nebegalėjo padaryti. Klinikose atlikto tyrimo rezultatai gauti jau po Rūtos Drilingaitės-Mažeikienės mirties, nes šio tyrimo pagreitinti negalima – tenka laukti, kol užauga vadinamoji kultūra. Tyrimo rezultatų išvados: žaibinės eigos meningokokinis sepsis, kuris sukėlė pūlingą meningoencefalitą. Bet diagnozė Klinikų medikams jau buvo aiški vieną dieną prieš ligonės mirtį: atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, pakitimai vertinti kaip meningokokinė neuroinfekcija. Bet liga jau buvo per toli pažengusi, ir Rūta Drilingaitė-Mažeikienė kovo 12 dieną mirė.
Auditoriai pažeidimų neįžvelgė
Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje buvo sudaryta komisija, kuri tyrė šį taip tragiškai pasibaigusį atvejį. „Užjaučiame jus dėl netekties, tačiau komisija konstatavo, jog pagalba Rūtai Mažeikienei buvo suteikta laiku ir tinkamai, – teigiama ligoninės direktoriaus Tautvydo Jankausko pasirašytame rašte, skirtame mirusiosios artimiesiems. – Be to, R.Mažeikienei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę atliko ir Valstybinė medicininio audito inspekcija, kuri kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumų nenustatė”.
Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorės pavaduotoja Rasa Baušienė „Kauno dienai” teigė, jog negalima sakyti, kad inspekcijos išvadose nėra vertinimo.
„Mūsų auditoriai įvertino klinikinį atvejį, atitiktį nustatytiems reikalavimams, – tvirtino Rasa Baušienė. – Teikiant medicinos paslaugas R.Drilingaitei-Mažeikienei Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie diagnostinio ir gydymo proceso metu turėtų įtaką pasekmėms. Tik nustatėme pažeidimų dėl netinkamo medicininių dokumentų pildymo. Jei audito išvadose nėra pasakyta, kas blogai, jos reiškia teigiamą atsakymą. Mes neduodame paaiškinimų”.
R.Baušienė tvirtino, jog Kauno 2-osios klinikinės ligoninės medikai neįžvelgė ir neaprašė neabejotinų bakterinei infekcijai būdingų simptomų. „Labai retais atvejais liga turi simptomus, būdingus tik būtent tam susirgimui, arba jie taip ryškiai pasireiškia, kad galima iš karto, pirmos apžiūros metu, įvertinti, kuo serga žmogus. Šiuo atveju buvo vertinti simptomai, kurie labiausiai pasireiškė. Pagal juos ir buvo nustatyta diagnozė.
Nereikia pamiršti, kad liga buvo labai sudėtinga, ji labai greitai vystėsi. Nežiūrint to, kad ligonei buvo taikytas intensyvus gydymas, vėliau ji perkelta į Kauno medicinos universiteto klinikas, sveikatos būklė dramatiškai greitai blogėjo ir medikams nepavyko išgelbėti ligonės”.
Violeta Gustaitytė