Sesijai kiekvienas ruošiasi, kaip išmano

Klaipėdos universitete jaučiamas egzaminų įkarštis.

Už pusmečio triūsą vertinami perbalę ir drebantys studentai prisipažįsta egzaminams ruošęsi ne vien mokydamiesi, bet ir rinkdami sklandančius gandus apie neoficialius dėstytojų vertinimo metodus bei būdus jiems įsiteikti.

Dauguma jų įsitikinę, jog egzamino aukštą įvertinimą lemia ir sėkmė, o egzistuojantys mitai, jog studentai lemiamam atsiskaitymui ruošiasi paskutinę naktį, lieka tik studentišką gyvenimą paįvairinanti detalė.

Slepiasi už širmos

Klaipėdos universiteto dėstytojas doc. dr. Jonas Vaupšas teigė, kad yra klaidinga manyti, jog egzaminai yra laimės dalykas, loterija.

„Tai yra labai nebrandžių studentų širma, už kurios jie bando paslėpti savo nedirbimą, nebrandą ir nevykusį požiūrį”, – sakė dėstytojas.

J.Vaupšas pastebi, jog šiuo metu dominuoja, anot jo, keistas reiškinys – studentai, išskyrus nedidelį procentą kiekvienoje grupėje, mokosi ne tam, kad žinotų, o tam, kad atsiskaitytų. „Tai rodo, jog studentai jaučia, kad jų žinių, jų mokslo ne kažkam tai reikia. Panašiai taip ir yra”, – teigė dėstytojas.

Mokosi egzamino metu

Anot jo, egzaminų metu studentų žinios yra apibendrinamos. „Kai tuo tarpu laboratorinių darbų, pratybų, kitų tarpinių atsiskaitymų metu studentai savo žinių kalną apžiūrinėja kaip pro didinamąjį stiklą. O egzamino metu į jį reikia pažiūrėti atsitraukus, kad būtų aišku, kur ko yra vieta”, – aiškino J.Vaupšas.

Dėstytojas taip pat pastebėjo, kad rektoratas bei Skandinavijos valstybės rekomenduoja atsiskaitymus organizuoti raštu. „Tačiau tai yra daug prastesnis atsiskaitymo lygmuo, negu atsiskaityti žodžiu, nes žodžiu gindami studentai gali pasitaisyti, patikslinti, dėstytojas gali užduoti kryptingą klausimą, ir jie mokosi netgi gindami”, – pasakojo jis.

Pražūtingas slystelėjimas

Dėstytojo teigimu, į egzaminus studentai atsineša tam tikrą įdirbį, rezultatą, pusę vertinimo, todėl egzaminas neturėtų būti ypač sureikšminamas.

„Darbas turėtų būti nuoseklus, doras, sąžiningas viso semestro metu. Ir paprastai tiems, kurie gerai apgina darbus, parašo kolokviumus, signalinis netampa toks lemiantis, slystelėjimas egzamino metu nebėra toks pražūtingas”, – aiškino J.Vaupšas.

Antikinės literatūros ir lotynų kalbos dėstytojos doc. dr. Romos Bončkutės teigimu, prie kiekvieno studijų sando yra numatomi vertinimo kriterijai. „Žinoma, su literatūra dirbant yra ne taip, kaip su fizika – čia yra svarbu dar ir literatūrinė intuicija, nuovoka ir skonis”, – sakė dėstytoja.

Pasak jos, vertinimo kriterijai studentams yra paaiškinami pirmąją paskaitą. O atsiskaitant egzaminų metu yra reikalingas konspektų žinių, literatūrinio pajautimo atskleidimas, parodymas, kad studentas žino, kas yra literatūrinis tekstas, kaip jį reikia analizuoti.

„Filologijos studentams pirmas įrankis yra knyga, po to – popierius ir pieštukas. Tačiau kai kurie filologijos studentai neįsivaizduoja, kad reikės skaityti knygas”, – sakė R. Bončkutė.

Mokosi iš paruoštukų

Dėstytoja nemano, jog egzaminas yra laimės dalykas. Ji prasitaria, jog kai kuriems studentams, kurie lanko paskaitas, aktyviai dalyvauja seminaruose, egzamino metu daro dovaną – parašo dešimtuką.

„Paprastai tie, kurie lanko, kalba seminarų metu, turi literatūrinį pajautimą, jie nesisieloja dėl egzaminų. O tie, kurie nelanko, šnekėti nemoka, nori išsisukti, pameluoti. Tokie studentai išsitraukia būtent tą bilietą, kurį perskaitė, papasakos taip pat kaip ir buvę paskaitose”, – aiškino dėstytoja.

Antro kurso laivavedybos studento Aleksejaus Statkausko teigimu, norint gauti bent jau penketą, reikia lankyti paskaitas bei išmokti visas temas. O jas, pasak būsimo kapitono, lengviausia išmokti darant paruoštukus, nesvarbu, ar pavyks egzamino metu nusirašyti, ar ne. „Tačiau nusirašo visi ir visada”, – neslėpė studentas.

Pasak jo, daugiausiai dėstytojai atsižvelgia į lankomumą, o į studentų aktyvumą – tik kai kurie.

Lemia žvaigždės

Aleksejus pasakojo, kad jo merginai, studijuojančiai socialinę pedagogiką, dėstė dėstytojas, kuris uždrausdavo su mini sijonais ateiti į paskaitas bei egzaminus. „Ir manau, kad toks poelgis yra teisingas, nes žiūri – gražu, ir rašai ne aštuonis, o devynis”, – juokėsi būsimasis kapitonas.

„Nereikia pasilikti kaip visada paskutinei nakčiai – bent jau dvi naktis reikia pasimokyti, – juokėsi vaikinas. – Nieko nėra ypatingo – reikia šiek tiek pastangų ir noro”, – dalijosi patarimais Aleksejus.

Antro kurso informatikos studentas Tadas Vainauskas įsitikinęs, jog dėstytojai įvertina lankomumą, aktyvumą paskaitų metu. „O per egzaminą taip pat lemia ir sėkmė – priklauso nuo to, po kokia žvaigžde esi gimęs”, – nusijuokė vaikinas.

Vaikinas norintiems gerai išlaikyti egzaminus patarė mokytis ištisus metus. „Kai per daug informacijos – šnipštas išeina”, – teigė jis.

Rizikuoti neverta

Lietuvių filologijos ir režisūros studentė Viktorija Pranckutė įsitikinusi, jog mokymasis prieš egzaminus paskutinėmis naktimis duoda gerą rezultatą, tačiau tokios žinios ilgam neužsilieka. Ketvirtakursė pataria lankyti paskaitas ir egzaminams ruoštis iš savų užrašų.

Ji mano, jog egzaminai iš dalies yra laimės dalykas, nors nepataria rizikuoti ir eiti į egzaminą jam nepasiruošus. „Yra žmonių, kurie pusmetį lanko paskaitas, turi užrašus, bet nelemta jiems gauti gerą pažymį. O yra tokių, kurie darbus pristato paskutinę dieną, bet pralenda su gerais pažymiais. Kartais, atrodo, mokaisi ir daug ką išmokai, bet nusivili. O kartais būna, kad surizikuoji ir pralendi”, – sakė būsima režisierė.

Merginos manymu, ši loterija atsiranda ir dėl dėstytojų aplaidaus požiūrio. „Studentai tai pajaučia”, – teigė ji. Viktorija neslėpė, jog prieš egzaminus studentai pasidomi dėstytojų vertinimo metodais, prisirenka gandų apie juos. „Žinai, kad vienam dėstytojui gėlių negalima nešti, nes jis išvarys tave iš egzamino, kad kitą dėstytoją gali kitaip papirkti. Pavyzdžiui, prisipažinęs, kad nieko nemoki”, – pasakojo studentė.