Pacientams ištraukiami ir sveiki dantys

Švedai vis dažniau skundžiasi nekokybišku dantistų darbu. Švedijos odontologų darbo kontrolieriai gauna skundų, kad dantistai nepastebėjo karieso arba parodontozės, be reikalo ištraukė dantį, nesilaikė tinkamos higienos. Skundžiamasi ir dėl per aukštų odontologijos paslaugų kainų.

Odontologų darbu pacientai skundžiasi ir Lietuvoje. Tiesa, mūsų šalyje skundai yra retesni, o dėl nekokybiškų paslaugų, skirtingai nei Švedijoje, dar nė vienam Lietuvos odontologui nebuvo sustabdyta licencija.

Prarijo instrumentą

Per pastaruosius kelerius metus vis daugiau švedų reiškia nepasitenkinimą dantistų darbu. Švedijos odontologų kontrolierius Urbanas Alardas tokių skundų gausėjimą sieja su tuo, kad šios šalies visuomenė vis daugiau sužino apie teisę išsakyti skundus dėl sveikatos apsaugos.

Kaip rašo Švedijos dienraštis „Expressen”, pacientai skundžiasi visa kuo: kad dantų gydytojas aplaidžiai taisė arba skausmingai ištraukė dantį, neaptiko karieso arba parodontozės ar kad pacientas prarijo kokį nors dantisto instrumentą.

Dantistai dažnai kritikuojami ir dėl blogos tvarkos, pavyzdžiui, netinkamai pasirinktų gydymo metodų, higienos stokos.

Naujausia dantistų darbo vietų patikra parodė, kad dažnoje klinikoje odontologiniams įrenginiams naudojamas vanduo dažnai yra nešvarus ir turi daug mikroorganizmų, pavyzdžiui, buvo rasta streptokokų, galinčių užkrėsti pacientus.

Vis daugiau švedų skundžiasi per aukštais odontologinių paslaugų įkainiais, kurių dydis neribojamas.

Sustabdė licencijas

Tačiau U.Alardas dienraščiui „Expressen” teigė, kad tik nedaugelis odontologų visiškai netinka pasirinktai profesijai. Nuo 2001 metų iki šiandienos Švedijos sveikatos ir ligonių slaugos priežiūros komitetas darbo licencijas sustabdė tik keturiems dantistams.

Viena odontologė neteko licencijos, nes buvo labai neprofesionali ir blogai gydė 46 žmones. Jos kolega neteko licencijos, kadangi buvo agresyvus bei turėjo psichikos sutrikimų. Trečiajam buvo uždrausta dirbti dantistu, nes dėl polinkio piktnaudžiauti alkoholiu jis sužalojo daugybę savo pacientų. Ketvirtajam sustabdė licenciją, nes dėl nesaikingo alkoholio vartojimo jis turėjo atminties sutrikimų.

„Labai retai odontologai netenka licencijos tik dėl savo neprofesionalumo. Dažniausiai licencija atimama dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba psichikos ligų”, – sakė U.Alardas.

Burna pilna kraujo

Dienraštis „Expressen” apklausė tris pacientes, nukentėjusias dėl nekokybiškai dirbančių dantistų.

24 metų Madelen Lindstriom papasakojo, kad ji buvo užmigdyta dantisto kėdėje, nes reikėjo užtaisyti keletą nedidelių skylučių. Kai M.Lindstriom pabudo, ji pajuto didžiulį skausmą, o burna buvo pilna kraujo. Pasirodo, užuot sutaisęs, dantistas per klaidą jai ištraukė penkis dantis.

Dabar, nuo šio įvykio praėjus pustrečių metų, pacientė laukia, kada jai bus įstatyti nauji dantys. „Tai siaubinga. Aš galiu kramtyti tik viena burnos puse”, – skundėsi Madelen.

Klaidingas nukreipimas

Kita švedė, 55 metų Astrida Jonson, visada labai bijojo eiti pas dantistą. Todėl kai reikėjo traukti dantį, ji paprašė, kad operacija būtų atlikta su narkoze.

Pabudusi A.Jonson pastebėjo, kad nesveikas dantis liko vietoje, o vietoje jo žandikaulio chirurgas ištraukė kitą – esantį priešais.

Paaiškėjo, kad jos odontologas įvėlė klaidą nukreipime, pažymėdamas ne tą dantį.

Moteriai teko pakartoti procedūrą. Tačiau antrąkart prieš užmigdama ji pareikalavo susitikti su dantį trauksiančiu chirurgu. „Nedrįsau užmigti, kol su juo nepasikalbėjau ir pati neparodžiau, kurį dantį ištraukti”, – pasakojo A.Jonson.

Nesveikas žandikaulis

Dar viena „Expressen” kalbinta nukentėjusioji, 64 metų Lizabeta Karlstriom, dvidešimt metų lankėsi pas tą patį dantistą, kuriuo visiškai pasitikėjo.

Kartą ji nuėjo pas kitą dantų gydytoją ir ten išgirdo nemalonią naujieną. „Dantys buvo ne tokie geri, kaip aš maniau. Mano žandikaulis buvo beveik suiręs ir todėl teko ištraukti penkis dantis”, – sakė L.Karlstriom.

Moteris buvo skubiai operuota. Vėliau žandikaulis jai buvo sustiprintas iš klubo paimtu kaulu.

„Manau, kad mano dantistas pastebėjo ligą anksčiau, nes aš pas jį profilaktiškai lankydavausi kasmet, tačiau gydydamas padarė kažkokią klaidą”, – pasakojo nukentėjusioji.

Negarantuoja kokybės

Lietuvos pacientai skundus dėl odontologinių paslaugų kokybės gali išsakyti Valstybinei medicininio audito inspekcijai arba prieš metus pradėjusių veiklą Lietuvos odontologų rūmų darbuotojams.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Baušienė pasakojo, kad jų įstaiga sulaukė skundų dėl odontologinių paslaugų, bet jų nėra labai daug. „Tačiau skundų nebuvimas nebūtinai reiškia, kad teikiamos paslaugos yra labai geros kokybės. Galbūt tiesiog ne visi pacientai pasiskundžia”, – aiškino R.Baušienė.

Dažniausiai pacientai skundžiasi dėl netinkamai atliktų protezavimo arba gydymo procedūrų. Buvo ir nepatenkintų atsiskaitymo tvarka. Žmonės skundžiasi, kad, imdami pinigus, dantistai negarantuoja, kad jų paslaugos – kokybiškos.

2004 – 2005 metais Valstybinė medicininio audito inspekcija nesulaukė nė vieno skundo iš Klaipėdos miesto arba rajono. R.Baušienė aiškino, kad šioje įstaigoje skundų dėl odontologinių paslaugų apskritai per metus sumažėjo. Taip yra veikiausiai todėl, kad, pradėjus veikti Lietuvos odontologų rūmams, tokie skundai nukreipiami tenai.

Nesusikalbėjo su gydytoju

Lietuvos odontologų rūmai šiemet gavo 7 skundus, tačiau tarp jų nebuvo nė vieno iš Klaipėdos. Odontologų rūmų atsakingosios sekretorės Ievos Balkevičiūtės duomenimis, pe rnai du iš trijų skundų šiai įstaigai pateikė klaipėdiečiai.

Lietuvos odontologų rūmų Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovė Vilija Juzumienė sakė nagrinėjusi tik vieno klaipėdiečio skundą. „Tada tarp abiejų pusių buvo paprasčiausias nesusikalbėjimas. Pacientą odontologo darbo kokybė tenkino, tačiau jis nelabai suprato, ką jam darys ir kokia bus paslaugos kaina. Abi pusės viską išsiaiškino ir išsprendė taikiai”, – prisiminė V.Juzumienė.

Saugo etiką

„Odontologų rūmai turėtų nagrinėti gydytojų profesinės etikos prasižengimus, tačiau dažniausiai gauname skundus dėl paslaugų kokybės”, – pasakojo I.Balkevičiūtė.

Pašnekovė pasakojo, kad, įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, skundus dėl paslaugų kokybės nagrinėja draudimo kompanijos, kuriose sveikatos priežiūros įstaigos yra apsidraudusios savo civilinę atsakomybę. Todėl turintiems nusiskundimų dėl paslaugų kokybės pacientams reikėtų kreiptis arba į draudimo kompaniją, kurioje įstaiga drausta, arba į įstaigos vadovą.

R.Baušienė sakė, kad dėl gydymo paslaugų kokybės galima taip pat kreiptis į apskrities gydytoją arba Sveikatos apsaugos ministeriją.

Giedrė Balčiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.