Verslininkai veržiasi į unikalius miesto plotus

Kauniečiai protestuoja prieš ketinimą Senamiestyje naikinti želdinius ir statyti gyvenamuosius namus

Kauno senamiesčio gyventojai piktinasi, kad tarp Kumelių, M.Valančiaus ir Šv. Gertrūdos gatvių esantį skverą rengiamasi naikinti, čia norima statyti gyvenamuosius namus. Savivaldybės valdininkų nuomonės dėl šios žaliosios zonos užstatymo skiriasi, tad gyventojai užtarimo kreipėsi į Seimo narius bei žaliųjų atstovus.

Nusižiūrėjo skanų kąsnelį

„Senamiestyje labai trūksta žalumos, tad šis skveras, kuriame auga daug medžių ir krūmų, – vienintelė atgaiva mums, jo gyventojams. Čia gali pailsėti suaugusieji, pažaisti vaikai, per šventes skvere vyksta įvairūs renginiai, – sako Kumelių gatvės gyventoja Ada Andriuškevičienė. – Bijome, kad galime viso to netekti”. Jos teigimu, į šį ramų Senamiesčio kampelį verslininkai nusižiūrėjo jau senokai, bet gyventojams prieš penkerius šešerius metus žaliąją zoną pavyko apginti. Dabar vėl iškilo pavojus ją prarasti.

Gyventojų teigimu, Senamiestyje daug apleistų namų ir kiemų, savo sumanymus norintiems įgyvendinti verslininkams esą yra kur įkelti koją, tad nebūtina kėsintis į šią žaliąją zoną. Šio rajono gyventoja Rita Levickienė irgi piktinasi, kad norima naikinti jaukią, tarp trijų gatvių įsiterpusią salelę, tačiau niekas gyventojų nuomonės nepaiso. „Žinome, kad Savivaldybė šį žemės plotą yra išnuomojusi, čia norima pastatyti kelis gyvenamuosius namus. Tačiau mes tam prieštaraujame. Valdininkai deklaruoja, kad reikia saugoti žaliuosius plotus, o patys nori keisti šio skvero paskirtį ir jį paversti statybų aikštele”, – sakė pašnekovė.

Aplinkosaugininkai ir higienistai nepritaria

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Antanas Petrauskas „Kauno dienai” patvirtino: Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas” vadovai, rengdami miesto bendrojo plano pakeitimus, prašė leisti keisti šio skvero paskirtį – iš bendrojo naudojimo teritorijos pakeisti į mažaaukščių statinių gyvenamąją teritoriją. „To daryti neleidome. Miesto Taryba yra priėmusi sprendimą 40 arų plotui tarp Šv.Gertrūdos, Kumelių ir M.Valančiaus gatvių suteikti skvero statusą ir manome, kad jo nereikėtų keisti, – sakė departamento vadovas. – Visa bėda ta, kad nėra nurodytos skvero ribos ir tuo norima piktnaudžiauti”.

Laikinai einantis įmonės „Kauno planas” direktoriaus pareigas Nerijus Stanionis pripažino, kad minėto skvero statuso pakeitimui prieštaravo ir Aplinkos apsaugos ministerijos Saugomų teritorijų departamentas, Kauno visuomenės sveikatos centras ir kitos organizacijos. „Atsižvelgdama į tai miesto Taryba nutarė šio skvero paskirties kol kas nekeisti – jis traktuojamas kaip bendrojo naudojimo želdynų teritorija. Bet tai – laikina situacija, ji gali keistis”, – sakė N.Stanionis. Jis neneigė, kad šiame plote yra suformuoti du žemės sklypai, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras” Kauno filiale. Kas jų savininkai, pašnekovas teigė negalįs pasakyti. Savivaldybės teritorijų planavimo registro duomenimis, planavimo organizatorė yra UAB „Balticum Construction projects”.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patvirtino, kad iš tiesų šį žemės plotą Savivaldybė yra išnuomojusi privatiems asmenims, kurie nori statyti vieną ar du gyvenamuosius namus. Tačiau šis procesas kol kas sustabdytas, nes svarbiausios tam pritarti turėjusios institucijos nedavė sutikimo. „Dabar šį žemės plotą iš bendrojo miesto plano pakeitimo projekto išeliminavom. Jei suinteresuotiems asmenims pavyks surinkti visus reikiamus dokumentus ir gauti pritarimą, šį klausimą miesto Tarybai vėl teiksime svarstyti”, – sakė N.Valatkevičius.

Žalieji piktinasi, kultūros paveldo saugotojai – ne

Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės, šiame Senamiesčio kampelyje norima atkurti buvusią senąją pastatų struktūrą, nors dar nesama vieningos nuomonės, kokius statinius statyti. „Šiame kvartale skvero niekada nebuvo, medžiai užaugo tik prieš kelias dešimtis metų. Sklype turėtų iškilti Senamiesčio dvasią atitinkantys pastatai”, – sakė I.Vaškelienė.

Jos teigimu, dabartinėje Šv. Gertrūdos gatvėje 19 amžiuje buvo įsikūręs Žuvų turgus, galbūt dalyje gatvės ir dabar būtų galima įkurti ką nors panašaus. „Išsaugoti žaliuosius plotus aktualu tik daliai gyventojų. Kol oficialiai darbai nepradėti, konkrečiai pasakyti, kaip keisis šio kvartalo veidas, sunku”, – teigė I.Vaškelienė.

Seimo Aplinkosaugos komiteto narė Vilma Martinkaitienė sakė, kad grupė Senamiesčio gyventojų kreipėsi į ją prašydami apginti nuo galimos Kauno valdininkų savivalės ir minėtame skvere neleisti naikinti želdinių. „Suprantu žmonių nerimą ir pritariu, kad to negalima leisti daryti, – sakė Seimo narė. – Senamiestis smarkiai užterštas, čia žalumos nedaug, tad ją būtina saugoti, o ne niokoti. Norint naikinti žaliuosius plotus, reikia ypač rimtų argumentų, kad iš to miestui bus nauda. Jų, deja, nėra”. V.Martinkaitienės teigimu, valdininkai privalo atsižvelgti į miestiečių nuomonę, o ne savivaliauti.

Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas mano, kad Senamiestyje brangus kiekvienas želdinys, tad būtina juos išsaugoti. „Kol iš valdininkų išpešame informaciją apie galimas statybas žaliuosiuose plotuose, atsimušame lyg į sieną”, – sakė žaliųjų atstovas.

Vakar savo nuogąstavimus dėl galimos statybininkų invazijos į Senamiestį jo gyventojai išsakė Savivaldybėje įvykusiame susitikime su Seimo nare V.Martinkaitiene. Kiti Kaune rinkti Seimo nariai, nors ir žadėjo atvykti, savo pažadus užmiršo. Nebuvo ir nė vieno su gyventojais panorusio susitikti Savivaldybės pareigūno.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.