Birželio įdirbis – visiems metams

Birželio pradžioje – palankiausios sąlygos šilumamėgėms daržovėms (agurkams, aguročiams, cukinijoms, patisonams, moliūgams) sėti.

Jų sėklos geriausiai dygsta esant 25-30 laipsnių šilumos. Jeigu į sėjai parengtus griovelius priliesime vandens, o jam susigėrus, išdėliosime parą mirkytas sėklas ir užbersime jas sausa žeme, tai dirvos paviršiuje nesusidarys pluta, neišgaruos drėgmė. Jei po to lysvę pridengsime polietileno plėvele, tai sudarysime itin palankias sąlygas šilumamėgėms daržovėms sudygti per 3-4 dienas.

Labai svarbu, kad sudygusios daržovės augtų toliau esant ne žemesnei nei 15 laipsnių šilumos temperatūrai.

Agurkinėms daržovėms geriausiai tinka iš rudens šviežiu mėšlu patręšta dirva. Norint užsiauginti gausų agurkų derlių mėšlu netręštoje dirvoje, pradėjus formuotis žiedams, augalus reikia kas 10 dienų patręšti organinių trąšų tirpalu. Ypač efektyvu litrą karvių mėšlo (geriau tinka paraugintas) praskiesti 10 litrų vandens ir ištirpinti 10 g karbamido.

Agurkus geriausiai retinti praėjus 5-6 dienoms po sudygimo. Tarp augalų paliekami 10-15 cm tarpai.

Pomidorų priežiūra

Pirmas birželio dešimtadienis – palankiausias metas pomidorų daigams lauke sodinti. Derlių lemia ne tik gera veislė, bet ir daigų kokybė.

Geriausiai tinka sodinti 30-35 cm aukščio daigai, kurių stiebo skersmuo – 0,8-1 cm. Šaknys turi būti su žemės gumulu, o ant žiedinės kekės susiformavę žiedpumpuriai. Nesitikėkime gero pomidorų derliaus iš blyškiai žalsvų, ištįsusių, plonų, neturinčių nė vieno žiedpumpurio, daigų. Tokie daigai dera vėliau, neatsparūs grybelinėms ligoms, o ypač – marui.

Pasodinus pomidorus, po dviejų savaičių palaistykime augalus tokiu tirpalu: 10-yje litrų vandens ištirpinti degtukų dėžutę kalio chlorido ir 40 lašų jodo. Kiekvienam pomidorui išliekime po pusę litro šio tirpalo. Juo reiktų laistyti porą kartų – tokiu būdu sustiprinsime pomidorų atsparumą ligoms.

Kai pomidorai pražys, profilaktiškai nupurškime juos nuo ligų fungicidais. Jei vasara bus vėsi ir lietinga, purkšti reikia kas 10-12 dienų. Bus geriau, jei fungicidus kaitaliosime – ligos sukėlėjai prie jų nepripras. Paskutinį kartą purkškime bordo skysčiu – tuomet vaisius jau galima valgyti po 3-8 dienų (šiltnamiuose, kur temperatūra aukštesnė, chemikalai greičiau suskyla į nekenksmingus junginius). Reikia nuolat genėti pomidorų šoninius ūglius, neleidžiant jiems užaugti ilgesniems nei 5 cm.

Laistymo ypatumai

Birželio pradžioje svogūnus tręškime papildomai, nes tręšiant juos vėliau, ilgiau nesubręs, blogiau laikysis žiemą.

Būtina retinti per tankiai augančias daržoves, jas laistyti. Pirmiausiai neturi trūkti drėgmės salotoms, špinatams, ridikėliams, ankstyviesiems gūžiniams ir žiediniams kopūstams (kalafiorams).

Agurkams ir pomidorams daugiausiai drėgmės reikia jiems žydint, auginant vaisius. Beje, agurkams, pomidorams, kitoms šilumamėgėms daržovėms kenkia šaltas vanduo, todėl jas reikia laistyti vidurdienį iki 20-24 laipsnių įšilusiu vandeniu. Ridikėlius reikia laistyti kuo šaltesniu vandeniu – tuomet nebus žyduolių.

Visos kitos daržovės laistomos pavakarę, kad vanduo per naktį geriau susigertų į dirvą, neišgaruotų. Sudygusias daržoves laistykime taip, kad dirva sudrėktų 6-8 cm gylyje, o vėliau – gausiau.

Dažnas, bet menkas laistymas daržovėms kenkia labiau nei trumpalaikis drėgmės trūkumas, nes tuomet augalų šaknys vystosi negiliai. Ypač gausiai reikia laistyti derėti pradėjusius agurkus, kad jie nebūtų kartūs. Selekcininko E.Dambrausko sukurtos agurkų veislės (‘Kauniai’, ‘Krukiai F1’, ‘Žalsviai’ F1, ‘Daugiai’) bei dauguma užsieninių veislių agurkų nebūna kartūs.

Kalafiorams nepatinka sausra

Laistydami pomidorus ir salotas saugokime jų lapus nuo vandens. Mažiausiai drėgmės šį mėnesį reikia pupelėms, pupoms, pomidorams. Reikia labai kruopščiai prižiūrėti žiedinius kopūstus – dirva, kurioje jie auga, turi būti puri, joje neturi stigti nei drėgmės, nei maisto medžiagų. Net ir trumpam perdžiūvus dirvai, kalafiorų augimas sulėtėja, nes apmiršta pačios smulkiausios augalų šaknelės. Tokiu atveju pavėluotas gausus laistymas neišgelbės.

Kalafiorai nemėgsta aukštesnės kaip 22 laipsnių temperatūros. Jei vasara karšta, o dirva sausa – gero derliaus nebus.

Labai svarbu, kad birželį nestigtų drėgmės bulvėms. Mat šį mėnesį dirvoje esantis drėgmės kiekis nulemia gumbų kiekį, o liepos – rugpjūčio drėgmės kiekis – gumbų dydį.

Daržovės mėgsta purią dirvą

Birželio pabaigoje sodinami vidutinio vėlyvumo kopūstai, kurie itin tiks raugti. Purenkime lysves, nes daržovės mėgsta purią dirvą. Suardžius dirvos plutą, daugiau pateks oro, mažiau išgaruos drėgmės, pagerės augalų mityba. Be to, purenant dirvą, sunaikinamos pradedančios dygti piktžolės.

Skurdžiai atrodančias daržoves patręškime, tačiau neužmirškime, kad azoto trąšomis patręštos daržovės yra mažiau atsparios ligoms. Sausros ir trąšų stygiaus nepakenčia salierai, kuriuos reikia laistyti ne grynu, o 0,1 proc. (10 g trąšų/10 litrų vandens) kurių nors kompleksinių trąšų tirpalu. Svarbu pasirinkti daugiau kalio turinčias trąšas.

Maisto medžiagų stygiaus požymiai

Pagal kai kuriuos požymius galima spręsti, kokių maisto medžiagų augalams trūksta. Kai trūksta azoto, augalai silpnai auga, būna šviesiai žali, gelsta lapai. Taip pat silpnai auga, parausta lapai, kai trūksta fosforo, kuris skatina vaisių mezgimą ir brendimą. Fosforas labai svarbus vaisinėms daržovėms (agurkams, pomidorams, paprikoms, patisonams, moliūgams, cukinijoms).

Kai trūksta kalio, ruduoja lapų pakraščiai, džiūsta ir gelsta lapų audiniai. Pavyzdžiui, ruduoja apatiniai pomidorų lapai, nevienodai noksta vaisiai, ant jų lieka nesunokusių žalsvai gelsvų dėmių. Vaisiai būna prasto skonio.

Šiltnamiuose auginamoms daržovėms dažniausiai trūksta magnio. Esant jo stygiui, pomidorų lapai šviesėja, vėliau pagelsta, bet lapų gyslos išlieka žalios. Dėl magnio trūkumo ruduoja agurkų lapų pakraščiai. Beje, augalai blogai įsisavina magnį, kai dirvoje būna kalio perteklius.

Biriomis trąšomis geriau tręšti po lietaus arba palaisčius. Po to dirvos paviršių reikia išpurenti. Daržoves geriau tręšti trąšų tirpalais – tuomet jos geriau įsisavina maisto medžiagas. Tirpalo koncentracija negali būti stipresnė kaip 0,4-0,5 proc. (40-50 g/10 l vandens). Trąšų tirpale negali būti daugiau kaip 0,2 proc. (20 g/10 l vandens) azoto.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.