Dienraštyje L.T. trečiadienį rašoma, kaip mokiniai galėtų paversti ministro įsakymą perlaikyti egzaminą beverčiu popiergaliu.
Abiturientų, priverstų su valstybe kovoti už savo teises, rankose – dar vienas koziris. Bent trys žinomi teisės specialistai dienraščiui L.T. pranešė, kad mokiniai galėtų apskųsti švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl egzamino perlaikymo. Nes tas įsakymas – absurdas!
Reikia pasverti
Teisėtas ar neteisėtas ministro Remigijaus Motuzo įsakymas, turėtų pasakyti teismas.
Tačiau specialistai iškart įspėja teisybės teismuose norėsiantį ieškoti jaunimą: pagalvokite, kokia būtų šios tiesos kaina. Įrodyti, kad R.Motuzo įsakymas iš piršto laužtas, teismuose tikriausiai pavyktų, bet procesas gali ir nutęsti brandos bei stojamuosius egzaminus.
Nenutraukėte – neperlaikysime!
Pati Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra patvirtinusi Brandos egzaminų organizavimo tvarką, kurioje aiškiai parašyta, kad egzaminą gali tekti perlaikyti vieninteliu atveju – kai jis buvo nutrauktas. EGZAMINAS NUTRAUKIAMAS priežiūrą vykdantiems asmenims nustačius, kad pažeisti vokai su egzaminų medžiaga, kandidatai žino užduotis. Tokiu atveju surašomas padarytų pažeidimų aktas, vėliau sprendimą apie NUTRAUKTO EGZAMINO PAKARTOTINĮ ORGANIZAVIMĄ priima švietimo ir mokslo ministras.
Šiuo atveju ŠMM egzaminą pramiegojo, o susizgribo tik po kelių dienų, nors nedviprasmiškų signalų, kad įvyko masinis egzaminų medžiagos turgus, atsakingi asmenys turėjo likus bent valandai iki egzamino pradžios.
Pažeidimai – akivaizdūs
Abiturientų teises aktyviai ginantis advokatas Kęstutis Čilinskas neabejoja, kad R.Motuzas su savo įsakymu teismą sugebėtų apmauti. „Aš įsitikinęs, kad teismas labai rimtai svarstytų ir tikrai stabdytų to įsakymo galiojimą. Jis savo esme yra neteisėtas. Ir ne tik dėl tų procedūrinių dalykų. Įsakymas neteisėtas dėl įvairių priežasčių: pažeidžia teisėtų lūkesčių principus, pažeidžia principą, kad už kažkieno nusižengimą negali būti kolektyvinės atsakomybės”, – nurodė K.Čilinskas.
Šansai apylygiai
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Raimondas Šukys taip pat siūlė telkti dėmesį ne į formalius Brandos egzaminų organizavimo tvarkos ir ministro įsakymo dėl perlaikymo nesutapimus, o į moksleivių bei jų tėvų teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą: „Reikia akcentuoti, kad tas ne pagal galiojančią tvarką vėliau priimtas sprendimas pažeidžia egzaminus laikančių asmenų teises”. Kas šioje situacijoje teisus, anot R.Šukio, gali nuspręsti tik teismas. „Aš sakyčiau, fifty–fifty”, – abiejų stovyklų šansus įvertino parlamentaras.
Kratosi atsakomybės
Vilnietis advokatas Algirdas Goštautas iškėlė klausimą: ar pagal Lietuvos teisės aktus pakartotinis visuotinis egzaminas apskritai yra įmanomas? Jis patvirtino, kad ministras negali švaistytis įsakymais apie viską, kas jam šauna į galvą. „Negali. Tam ir yra tvarkos, statutai, kad būtų viskas reglamentuota. Jeigu aš išlaikiau egzaminą, kodėl man liepia perlaikyti?
Bet juk aš atėjau į egzaminą laiku, gavau užduotį, parašiau egzaminą, padaviau laiku. Man turi duoti įvertinimą!” – kalbėjo A.Goštautas. Jis pridūrė, kad nesant įrodymų, jog konkretus žmogus pirko egzaminą, negalima jo bausti vien todėl, kad kažkas kitas galėjo nusirašyti. A.Goštautas pareiškė, kad egzamino perlaikymo siekianti ŠMM taip tarsi bando nusikratyti atsakomybės. „Perlaikys egzaminą, niekas užduočių nebenusipirks, teisybė įsivyraus ir niekas daugiau nebekaltas? Tikrai ne! Nes žala jau yra padaryta!” – pabrėžė advokatas.
Suka uodegą
ŠMM Teisės skyriaus vedėjas Tomas Daukantas dienraščiui L.T. vakar pateikė komentarą, kuo remdamasis R.Motuzas suraitė savo įsakymą. Esmė – kad ŠMM jaučiasi labai atsakinga už švietimo Lietuvoje kokybę, todėl ir stengiasi priimti lanksčius šioje situacijoje sprendimus. „Gavus informacijos, kad dar prieš egzaminą buvo žinomos lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino užduotys, ministras 2006 m. gegužės 24 d. sudarė komisiją dėl egzamino užduoties galimo paviešinimo ištyrimo. Komisija pasiūlė 2006 m. gegužės 24 d. vykusio egzamino perlaikymą, nes dėl brandos egzamino užduočių paviešinimo iki egzamino pradžios tapo neįmanomas objektyvus mokinių žinių įvertinimas:
1. negalima garantuoti, kad mokinių darbai atspindi realų jų žinių lygį;
2. atsirado žinojusių apie užduotis dar iki egzamino pradžios pranašumas prieš neturėjusius tokios informacijos;
3. dėl užduočių paviešinimo internetu susidarė neapibrėžtas asmenų, kurie galėjo susipažinti su egzamino užduotimis, ratas.
Atsižvelgiant į tai, kad mokiniams turi būti taikomos lygios galimybės įsivertinti ir vertinti mokymosi pasiekimus, buvo priimtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006 m. gegužės 24 d., perlaikymo”, – rašoma T.Daukanto komentare.