Kai kurie verslininkai iš Rytų įsitikinę, kad jiems dirbti Lietuvoje trukdo nepelnytos valdininkų priekabės ir rasizmas.
Apie 100 darbo vietų Klaipėdoje įkūrę Artimųjų Rytų ir Azijos šalių verslininkai nesijaučia saugūs. Esą valstybinių įstaigų valdininkai jiems kelia griežtesnius reikalavimus nei vietiniams. Užsieniečiai įtaria, kad taip yra ne tik dėl kultūros stokos, bet ir dėl niekinančio požiūrio į juos.
Kamavo patikrinimais
Klaipėdoje gyvenantis libanietis, prašęs spaudoje neminėti jo pavardės ir restorano pavadinimo, nurodė, kodėl čia sunkiau plėtoti verslą.
„Trukdo neišauklėti, rasistinių pažiūrų žmonės, taip pat neobjektyvūs valdininkai, kurie nukamavo patikrinimais. Mano įstaigą tikrina labai dažnai – dažniau nei konkurentų. Manau, kad valdininkai priekabesni užsieniečiams negu vietos verslininkams.
Matyt, jie mano, kad mes blogiau išmanome Lietuvos įstatymus. Taip nėra. Lietuvoje gyvenu 5 metus, gana gerai moku lietuvių kalbą, – sakė arabas. – Keli mano draugai, turintys restoranus Švedijoje ir Bulgarijoje, patvirtino, kad ten užsieniečiams lengviau – pirmaisiais veiklos metais restoranams taikomos įvairios nuolaidos.”
Arabo restorano buhalterė klaipėdietė patvirtino savo darbdavio žodžius, kad tikrintojai užsieniečio įmonei kelia griežtesnius reikalavimus. „Galiu tai tvirtinti, nes anksčiau dirbau kitose viešojo maitinimo įstaigose”, – sakė buhalterė.
Vadino „juočkiu”
Pasak libaniečio, jį ne kartą įžeidinėjo, vadino „juočkiu”. Kartą jo įstaigą nuniokojo girtų žmonių kompanija, sulaužė dalį inventoriaus.
„Nuo įprasto girtų išsišokimo šis įvykis skiriasi tuo, kad žaliūkai siautėjo dėl mano tautybės”, – tvirtino verslininkas arabas. Libanietis sakė neturįs problemų su daugiabučio, kuriame gyvena, kaimynais: „Su visais sveikinuosi. Su manimi taip pat sveikinasi. Ten normalūs žmonės, nors juos matau retai”. Libanietis nusipirko dviejų kambarių butą naujame name pietinėje uostamiesčio dalyje.
Namo, kuriame gyvena verslininkas, gyventojai sakė, kad iš pradžių ilgokai teko pratintis prie graudžių melodijų, sklidusių iš arabo buto.
„Tačiau jie triukšmauja ne daugiau ir ne dažniau negu kaimynai lietuviai ar rusai. Kai arabas ką nors švenčia, muzika jo bute skamba ne ilgiau kaip iki 24 valandos”, – sakė greta gyvenantis klaipėdietis.
Skundų nebuvo
Savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Zita Žižytė sakė, kad restoranų, kuriuos Klaipėdoje valdo verslininkai iš Artimųjų Rytų bei Azijos, skaičių galima nustatyti apytiksliai – pagal licencijas, leidžiančias prekiauti alkoholiu. Tokių įstaigų yra apie dešimt.
Pasak Z.Žižytės, šių užsieniečių įstaigos įregistruotos Lietuvoje. Pusė jų – kinų, kitos – turkų, arabų ir armėnų virtuvės įstaigos. „Nesame gavę skundų dėl šių įstaigų veiklos. Tačiau aplink kai kurias jų, pavyzdžiui, J.Janonio gatvėje, nešvaru. Miesto tvarkymo taisyklės visiems vienodos”, – teigė Z.Žižytė.
Kai kuriais duomenimis, „šiltųjų kraštų” verslininkai mieste įsteigė iki 100 darbo vietų – visos aptarnavimo srityje. Vien tik Turkijos piliečio Mechmeto tinkle, kurį sudaro restoranas ir kelios kebabų užkandinės, dirba 20 klaipėdiečių.
Už lango – griuvėsiai
Turkų virtuvės restoraną Žvejų gatvėje turintis Mechmetas mano, jog Klaipėdoje tikrai galima užsiimti verslu. Prieš penkerius metus jis įsteigė vieną užkandinę ir buvo pirmasis Artimųjų Rytų verslininkas, atidaręs turkų virtuvės įstaigą.
„Tik reikia tvarkingai mokėti mokesčius, nekonfliktuoti. Aš neturiu didelių problemų. Valstybė privalo kontroliuoti verslininkus”, – sakė Mechmetas.
Kalbėdamas apie J.Janonio gatvę, turkas sakėsi sudaręs sutartį su „Klaipėdos želdinių” įmone, kuri ir turi valyti šaligatvį: „Nežinau, kodėl ten nešvaru. Kiekvieną mėnesį tvarkingai moku po 70 Lt”. Turko įmonės vadybininkė Nora R. patvirtino, kad jos darbdavys yra sudaręs tokį kontraktą, pinigai pervedami komunalinei įmonei.
Mechmetui teko uždaryti vieną savo užkandinę S.Daukanto gatvėje: „Tame rajone labai mažai klientų. O patalpų nuomos mokestis per didelis”.
Kalbėdamas apie restoraną Žvejų gatvėje verslininkas teigė, kad dažniausiai čia lankosi klaipėdiečiai. Verslininkas mano, kad užsienio turistus tikriausiai atbaido dilgėlėmis apžėlę griuvėsiai prie Danės upės, į kurią žvelgia jo restorano langai. Griuvėsiai – tai atidengti senovinio pastato pamatai. Verslininkas nusistebėjo, kad „tokiame gražiame mieste, kaip Klaipėda, galima metų metus laikyti netvarkomus griuvėsius.
Vyrauja europiečiai
Laikinai einančios Klaipėdos Migracijos skyriaus viršininko pareigas Lilijanos Preikšaitienės duomenimis, 2005 metų balandžio 1-ąją uostamiestyje gyveno 4 542 užsieniečiai. Iš jų 1 093 turėjo metus laikiną leidimą gyventi, kiti – nuolatinį, galiojantį penkerius metus. Beveik visi užsieniečiai – laivų remonto įmonių specialistai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, jų šeimų nariai bei pensininkai.
L.Preikšaitienės duomenimis, tarp gavusiųjų laikiną leidimą gyventi buvo Jungtinių Arabų Emyratų, Jordanijos, Kinijos, Irano, Filipinų, Egipto, Sirijos, Albanijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalių piliečiai. Pasak jos, arabų šalių, Artimųjų Rytų ir Kinijos gyventojai sudaro apie 1 proc. visų užsieniečių. Kai kurie Klaipėdoje gyvenantys užsieniečiai registruoti Vilniuje.
Maišai – lavonams
Tik nedidelė dalis Klaipėdoje gyvenančių užsieniečių yra verslininkai. Dauguma atvykusiųjų iš buvusių socialistinių šalių – samdomi darbuotojai. Maždaug šimtas užsieniečių – studentai ir religinių susivienijimų atstovai. Dauguma išeivių iš arabų ir Artimųjų Rytų šalių – nedidelių įmonių savininkai.
Kai kurios arabų įmonės, pavyzdžiui, Vilniaus restoranai „Findžap” ir „Aladin”, užsidarė arba patiria rimtų sunkumų. Jų savininkai ketina keltis į Vakarų Europos šalis.
Kitiems labiau pasisekė. Vienas Turkijos pilietis Lietuvoje rado nišą savo verslui. Jis įsteigė siuvyklą, siuvančią maišus, į kuriuos medikai ir specialiosios tarnybos guldo lavonus.
Neskiria tautybių
Vilniuje gyvenantis kurdas „Klaipėdai” sakė, jog dauguma lietuvių neskiria išeivių iš Artimųjų Rytų.
„Kurdą pavadinti turku – didelis įžeidimas, nes kurdai pasisako už Kurdistano nepriklausomybę nuo Turkijos ir Irako. Tai tas pats, kaip arabų kurorte turistą iš Lietuvos pavadinti atvykėliu iš Rusijos. Nesmerkiu lietuvių už neišmanymą, nes pagal pasą dauguma kurdų – Turkijos piliečiai. Lietuvoje tik Rytų šalis tyrinėjantys mokslininkai žino apie kurdų kovą. Jūsų televizija apie tai nepasakoja. Čia niekas nenori gadinti santykių su Turkija, nes kasmet vis daugiau Lietuvos piliečių lankosi Turkijos kurortuose.”
Jis taip pat sakė, kad ne visi arabai – musulmonai. Pavyzdžiui, Libane nemažai arabų išpažįsta krikščionybę. „Turkai apskritai neturi nieko bendra su arabais. Tai skirtingos tautos, kurias sieja gal tik bendra istorija ir religija.”
Turkų, arabų verslininkai vienu balsu tvirtino, kad sąlygos jų verslui Lietuvoje būtų geresnės, jei neseniai įsteigtoms firmoms būtų taikoma lengvatinio apmokestinimo ir švelnesnių reikalavimų sistema. „Tik tada Lietuva taptų itin patraukli smulkiesiems ir vidutiniams „šiltųjų kraštų” investuotojams ir galėtų varžytis su Švedija ir Didžiąja Britanija. O gal jūs bijote mus įsileisti?” – klausė verslininkas arabas.
Valerijus Rajevskis