Geriausiu Lietuvoje pripažintas individualus gyvenamasis namas išsiskiria lakoniškomis formomis ir netradicine apdaila
Lietuvos individualių namų architektūroje vyrauja minimalizmas ir funkcionalumas. Tokios tendencijos išryškėjo parodoje-konkurse „Individualių namų architektūra 2000 – 2006”. Joje galima išvysti geriausių šalies architektų per šį laikotarpį sukurtų gyvenamųjų namų projektų retrospektyvą.
Ekspozicija atskleidžia ne tik individualių namų architektūros raidos kryptis, bet ir kintantį visuomenės skonį. Jo formavimui nemažą įtaką turėjo ir jau penktus metus iš eilės rengiama paroda.
Nugalėtojas išsiskyrė iš kitų
Šiemet parodos rengėjai sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. Žinomi šalies architektai, dar tik žengiantys pirmuosius žingsnius šioje srityje, taip pat studentai joje pristato net 154 geriausius savo darbus. Tarp jų yra ir jau įgyvendintų, ir dar tik idėjinių projektų.
Parodos-konkurso išvakarėse autoritetinga komisija, sudaryta iš architektūros profesionalų, išrinko labiausiai vertus 5 nominacijų darbus. Geriausiu realizuotu Lietuvos namu pripažintas jauno architekto Dainiaus Čepurnos individualus gyvenamasis namas, pastatytas netoli Kauno, Girionyse.
Kaip sakė komisijos pirmininkas architektas Ramūnas Raslavičius, praėjusių metų konkurso nugalėtojas, komisijai teko daug ginčytis, ilgai diskutuoti, kol iš 5 geriausių pretendentų šioje kategorijoje darbų išrinko vieną. Pagrindiniai kriterijai buvo meniškumas, funkcionalumas, originalumas.
„D.Čepurnos darbas išsiskyrė iš kitų šiam apdovanojimui išrinktų projektų netradicinėmis medžiagomis, funkcionalumu, tūrio išraiška. Pastatas yra santūrios horizontalios, stačiakampės formos, jo apdaila – vertikalios dailylentės, žalsvos, su oranžinėm detalėm”, – komentavo R.Raslavičius.
Jo teigimu, nuo laimėtojo nežymia balsų dauguma atsiliko ir kitas į apdovanojimą šioje kategorijoje pretendavęs lygiavertis darbas – architektų Rolando Paleko, Andrės Baldišiūtės ir Audronės Palekienės suprojektuotas gyvenamasis namas, pastatytas sostinės Mildos gatvėje.
Tarp geriausių šioje kategorijoje buvo pažymėti ir kauniečių architekčių Loretos Janušaitienės ir Dalios Laurinaitienės gyvenamasis namas Kauno rajone, Arūno Grigaičio, Loretos Rakevičienės, Jūratės Birgėlytės vienbutis gyvenamasis namas bei Viliaus Adomavičiaus ir Vidos Vyšniauskienės „S namas” Kaune.
Nominacijoje „Geriausia Lietuvos namo idėja” vienbalsiai geriausiu pripažintas Mindaugo Butvilos, Mato Jurevičiaus ir Petro Išoros projektas „Namas benamiui”. Jis atrodo tarsi sudedamas, kaip kartoninė dėžė, mobilus, galintis keliauti ten, kur juda šeimininkas. Architektai įsivaizduoja, kad jį galima pritvirtinti šiluminėje trasoje tiesiai prie vamzdžio – ir šilta, ir patogu.
Geriausio jaunojo architekto vardą pelnė Rūta Vitonytė. Pirmą kartą šiais metais atsirado nauja nominacija – „Geriausias blokuotas gyvenamasis namas”. Joje nugalėtojais tapo architektai Tomas Lapė ir Darius Mitka.
Kaip ir pernai, parodos atidarymo metu publika rinko savo favoritą. Kadangi jos daugumą sudarė architektai, tai šis projektas pelnė geriausio tarp kolegų vardą. Tai Algirdo Barkauskio ir Lino Krūgelio suprojektuotas namas, pavadintas „In’Kill’u”. Prie jo viso atidarymo metu virė kone karščiausios diskusijos: nors tai tik idėja, visi laužė galvas, kaip jame reikėtų gyventi – žvelgiant į projektą tai sunku suvokti.
Visi laimėtojai apdovanoti specialiais prizais – „Lietuvos architektūros Vitruvijais”, statulėlėmis, sukurtomis pagal garsųjį Leonardo da Vinčio „Vitruvijaus žmogų”.
Vis dar žavisi paprastumu
Ne taip seniai dauguma lietuvių savo namo neįsivaizdavo be šlaitinių stogų, įvairių pagražinimų, detalių, bokštelių, balkonėlių, panašumo į pilaitę, be to, jis būtinai turėjo būti mūrinis, ilgaamžis, kad liktų vaikams ir anūkams. Per pastaruosius kelerius metus žmonėms tapo priimtina visai kitokia stilistika.
Matyt, ir dėl to, kad labiau pasitikima architektų profesionalumu, mažiau jiems diktuojama, nebeliko saviveiklos. Kitas dalykas tas, kad dabar leisti sau pasistatyti individualų gyvenamąjį namą gali ir jauni žmonės, kurių nevaržo jokie stereotipai. Jie daugiau keliavę, matę pasaulio, domisi naujovėmis.
Pasak R.Raslavičiaus, Lietuvos individualių namų architektūroje dominuoja minimalizmas. Jis pasižymi tuo, kad visos formos, funkcijos išreiškiamos minimalistinėmis priemonėmis, be papildomų elementų, dekoro.
Mūras tebemėgstamas, tačiau dažniausiai naudojamos klinkerinės plytos, jos derinamos su sibirietiškos medienos, atsparios drėgmei, apdaila. Toks stilius patinka architektams, matyt, yra priimtinas ir užsakovams.
Tai, kad užsakovai vis mažiau diktuoja architektui, kokia jų namo architektūra turėtų būti, pripažįsta ir konkurso nugalėtojas D.Čepurna. Kaune gimęs ir užaugęs architektas, baigęs studijas, gyvena ir dirba Vilniuje. Iš viso yra suprojektavęs kelias dešimtis gyvenamųjų individualių namų, nors šį darbą vadina maloniu laisvalaikio užsiėmimu. Pagrindinė jo veiklos sritis – prekybiniai, kiti visuomeniniai pastatai.
„Projektuodamas šį namą galėjau netrukdomas įgyvendinti visas savo idėjas, nes užsakovai beveik nesikišo į procesą, pasitikėjo manimi, matyt, todėl ir rezultatas geras. Bene vienintelė jų sąlyga buvo ta, kad jis turi būti vieno aukšto, be jokių laiptų, mat prieš tai jie gyveno trijų aukštų name”, – pasakoja architektas.
Tai, kad buvo pripažintas geriausiu, jam buvo staigmena. „Tikrai nesitikėjau”, – tikino jis. Pasak architekto, tai visai neištaigingas, o netgi labai paprastas namas, skirtas vienai dviejų asmenų šeimai. Tačiau numatyta, kad ateityje būtų galima įrengti dar keletą papildomų kambarių.
Apdailos medžiagos paprastos ir pigios: fasadas aptaisytas žalsvos spalvos dailylentėmis, sienos – keraminėmis plytomis. Stogą laiko medinės gegnės. Tačiau to, kad namas ypatingai originalus, nenuginčysi. Jis primena keistą objektą, prigulusį pailsėti beržynėlyje.