Rytoj prasidėsiantis XI Pažaislio muzikos festivalis suburs muzikus iš 15 šalių ir pateiks klausytojams 42 koncertų programą
Rytoj senojo vienuolyno laikrodžiai skelbs XI Pažaislio muzikos festivalio pradžią. Pasaulyje yra daugybė festivalių, tačiau Kaune rengiamai muzikos šventei baroko laikų brangakmenis – Pažaislio vienuolynas – suteikia ypatingą aurą. Mums, čia gyvenantiems, Pažaislio festivalis tampa ne mažiau svarbus ir reikšmingas už visas septynias Romos kalvas. Per 11 metų net nepastebėjome, kaip patys tapome neatsiejama šios muzikos šventės dalimi, būtinu Pažaislio festivalio peizažo fragmentu.
Žanrų vaivorykštė
Šiemet festivalio programa aprėps 42 renginius (10 iš jų nemokami). Išgirsime, pamatysime visą žanrų vaivorykštę – nuo operos iki džiazo kompozicijų, nuo simfonijų iki audiovizualių projektų, nuo vokalinių kamerinių kūrinių iki tik ką sukurtų postmodernistinių opusų.
Į festivalį atvyksta dalyviai iš 15 šalių. Pirmą kartą šioje šventėje išgirsime muzikus iš Turkijos.
Festivalio keliai, kaip jau įprasta, vingiuos į Pažaislio vienuolyną, Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų, Mykolo Žilinsko dailės galeriją, Žemaitkiemio ir Zyplių dvarus, Rotušę, Zapyškio bažnyčią, Karininkų ramovę, Pociūnų oro uostą, Kauno ir Raudondvario pilis, Maironio muziejaus kiemelį, žydų sinagogą.
Jau tapo tradicija, kad festivalio uvertiūrą, kitaip sakant, pradedamąjį koncertą, kurs Lietuvos valstybinis orkestras ir jo dirigentas Gintaras Rinkevičius. Programos svečiai bus Rusijos solistai – Irina Krikunova, sopranas iš Rostovo operos teatro, ir Romanas Muravitskis, tenoras iš Maskvos didžiojo operos ir baleto teatro. Antrąkart Pažaislio festivalio istorijoje pasirodys balerinos ir baleto šokėjai. Šįsyk jie mums pasiūlys Piotro Čaikovskio uvertiūros-fantazijos „Romeo ir Džuljeta” šokio versiją.
Koncerto finalą vainikuos Aleksandro Borodino temperamentingi „Poloviečių šokiai” iš operos „Kunigaikštis Igoris”. XX a. pačioje pradžioje sukėlę audringą reakciją Paryžiuje, padarę didžiulį perversmą „baltojo baleto” stilistikoje, šie šokiai iki šiol yra nepraradę savo vitališkumo ir nežabotos energijos.
Leitmotyvas – Mocarto kūriniai
Šiemet virš XI festivalio plevens Volfgango Amadėjaus Mocarto vardas. Kitaip ir būti negali – austrų genijaus kūryba aprėpia visų žanrų įvairovę, simbolizuoja tai, kas, anot muzikologo Alfredo Einšteino, yra virš Žemės rutulio traukos ribų.
Keli festivalio didieji renginiai skirti Mocarto gimimo 250-osioms metinėms. Į Pažaislio muzikos festivalį sugrįžta pasaulinio garso žvaigždės – Žako Liusjė trio (Prancūzija), koncertavęs Kaune 2002 metais.
Trys ansamblio dalyviai – žinomi ir pripažinti visame pasaulyje menininkai, gebantys subtiliai derinti muzikos klasikos ir džiazo bruožus. Novatoriškas ir originalus požiūris į J.S.Bacho muzikos interpretaciją sulaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo ir pritarimo visame pasaulyje: parduota milijonai plokštelių su grupės įrašais, nevienas albumas tapo „auksinis”. Šiais metais, greta jau įprastų ansamblio repertuare J.S.Bacho, K.Debiusi, M.Ravelio interpretacijų, išgirsime ir originaliai atliekamą V.A.Mocarto Koncertą fortepijonui, kurį kartu su Ž.Liusjė trio atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.
Puikūs Lietuvos muzikai – kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas” dalyviai – parengė kompozitoriaus jubiliejui skirtą programą, kurioje skambės vadinamasis deimantinis repertuaras: operų „Figaro vedybos”, „Don Žuanas”, „Užburtoji fleita” gražiausios arijos, duetai ir instrumentiniai interliudai. Drauge su „Vilniaus arsenalo” ansambliu vokalinės muzikos šedevrus interpretuos du jauni talentingi dainininkai – Joana Gedmintaitė ir Dainius Puišys.
Fiestos uždarymui, festivalio užsakymu, naują kūrinį – „Mocarto gimtadienis” – sukūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis. Pasak autoriaus, tai turėtų būti linksmas kūrinys – tarsi pasaka, „paremta Mocarto kūrinių, daugiausia jo operų muzika. Tai nebus Mocarto kūrinių „popuri”, o autonomiška, originaliu libretu pagrįsta opera. (Pažaislyje – jos koncertinis atlikimas). Operos muzikos stilius turėtų būti artimas mocartiškajam, tačiau ne visur ir nebūtinai. Mocarto muzikos demokratiškumas, novatoriškumas (netgi šių dienų akimis) – tai lyg leidimas „žaisti” su ja kiekviename amžiuje kitaip”.
Jubiliejiniai akcentai
2006-aisiais dar kelis jubiliejus skaičiuoja muzikinis kalendorius. Kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus gimimo 100-osioms metinėms skirtas programas suskato rengti Kauno menininkai: Kauno kvartetas drauge su pianistu Petru Geniušu atliks vieną sudėtingiausių D.Šostakovičiaus kūrinių – Fortepijoninį kvintetą.
Solistė Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė parengė programą „Šostakovičius ir XXI amžius”.
Mums ne mažiau svarbus ir kompozitoriaus Vytauto Barkausko (g. 1931) jubiliejus – šiemet jam sukako 75-eri! Kaip visad aristokratiškas, žavus, nestokojantis šmaikštaus žodžio maestro jubiliejų pasitiko įdomiais koncertais Vilniuje. Pažaislio festivalyje solenizanto muzika skambės birželio 4 dieną, sekmadienį, M.K.Čiurlionio galerijoje. Tarp kitų kūrinių bus atliekamas ir mušamiesiems instrumentams skirtas opusas „Aidai”, pripažintas 2005 metų geriausiu lietuvišku kameriniu kūriniu.
Šalia šiuolaikinės muzikos metro V.Barkausko kūrinių rikiuosis ir jauno talentingo kompozitoriaus Mariaus Baranausko kompozicija. Išgirsime festivalyje ir daugiau lietuviškų premjerų: 2 kūrinius parašė Vidmantas Bartulis, Giedriaus Kuprevičiaus veikalas skambės sinagogoje, naująjį Felikso Bajoro Kvartetą atliks Kauno kvartetas.
Audiovizualus projektas
Tai šių metų festivalio naujovė – iki šiol audiovizualių projektų Pažaislio muzikos šventėje tebuvo tik vienas. Šiemet Pociūnų oro uoste pirmąkart bus atlikta Felikso Mendelsono ir Viljamo Šekspyro graudulingos muzikinės komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas” nauja sceninė-muzikinė versija.
Nemarios Šekspyro komedijos veiksmas mus nukels į slėpiningą burtų ir kerų karalystę, čia tarsi sapne pinsis vilingos jaunų įsimylėjėlių istorijos, linksmos elfų išdaigos, karališkų vedybų intrigos. Pasak projekto vadovo pianisto Roko Zubovo, „pirmą kartą Lietuvoje viename nenuspėjamame sapne susipins anglų dramaturgo žodis ir Vokietijos romantiko muzika. Garsusis vestuvių maršas, nuotaikingasis fėjų šokis, šventiškoji uvertiūra – tai tik keli bene labiausiai pažįstami publikai šio kūrinio akcentai. Septyni projektą atliekantys muzikai čia taps ir aktoriais čia pat gimstančių videoprojekcijų scenografijoje”.
„Vasarvidžio nakties sapną” kurs tarptautinė muzikų ir teatralų komanda – iš Lietuvos, Anglijos ir Norvegijos.
Atokvėpio pasažai
Muzika visais laikais, kaip ir dabar, taurindavo, grynindavo žmonių sielas, taip pat ji būdavo svarbiausia dalyvė kuriant pramogas, pasilinksminimus. Tris mėnesius trunkantis festivalis be pramoginės muzikos būtų neįsivaizduojamas – šiemet tokiems projektams, kaip niekad, skiriamas didelis dėmesys.
Pernai sukaitusiais delnais publika plojo miuziklo „Šachmatai” atlikėjams, šiemet vėl išgirsime populiariąsias ABBA dainas, atliekamas švedų, norvegų ir estų solistų. „ABBA in symphony” – toks birželio 17-ąją ir 18-ąją vyksiančio koncerto pavadinimas. Visiems puikiai pažįstamą vokalinę muziką išgirsime atliekant su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Švedai teigia, kad toks solidus – simfoninio orkestro – akompanimentas ABBA dainas lydės pirmą kartą.
Žemaitkiemio dvare išvysime galantiškosios epochos italų kompozitoriaus Džiovanio Batistos Pergolezio (1710 – 1736) operą „Tarnaitė ponia”, sukurtą daugiau nei prieš 270 metų, bet nepraradusią savo žavesio iki šiol. Ypač nuostabios šios operos buffa arijos: paprastos, be įmantrių pagražinimų, padalytos į trumpas, pasikartojančias frazes. Šįsyk jas dainuos solistai iš sostinės – Milda Smalakytė ir Ignas Misiūra.
Į darniai sustyguotos Johano Štrauso populiarios muzikos valdas pakvies Lietuvos nacionalinis orkestras ir kolektyvo vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Svetingoje jachtklubo erdvėje galėsime suktis skambant valsų, polkų, kadrilių ritmams.
Džiazo gerbėjus turėtų sudominti džiazo trio „Second approch” (Rusija) projektas „Įvykių erdvė”.
Šalia pripažintų atlikėjų – festivalio debiutantai
Festivalis intriguos dar ir tuo, kad šalia žinomų, plačiai pripažintų meistrų: solistų Irenos Milkevičiūtės, Astos Krikščiūnaitės, Sabinos Martinaitytės, Vladimiro Prudnikovo, pianistų Aleksandro Palėjaus (JAV), Petro Geniušo, Birutės Vainiūnaitės, Jurgio Karnavičiaus, Roko Zubovo, Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų, dirigentų Juozo Domarko, Gintaro Rinkevičiaus, Petro Bingelio – pavardžių rikiuosis jaunų talentingų menininkų vardai, kurie festivalio afišose bus įrašyti pirmą kartą. Festivalyje debiutuos solistai Milda Smalakytė, Ieva Prudnikovaitė, Egidijus Dauskurdis, pirmąsyk pasirodys Baltijos šalių gitarų kvartetas, nemažai atvyks nedidelių kamerinių ansamblių iš užsienio, kurie Lietuvoje taip pat lankysis pirmąjį kartą.
Pažaislio vienuolyno Saulės laikrodžio kiemelyje jaunuosius pasaulio talentus pristatys Spivakovo fondas. Tarp koncerto dalyvių – mušamųjų virtuozas Rostislavas Šarajevskis, buvęs Pažaislio festivalio svečias prieš dvejus metus ir tąsyk sulaukęs palankiausių įvertinimų. Ypatingų gabumų jauniems muzikams talkins Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas taip pat jauno ir labai talentingo maestro Modesto Pitrėno.