Pirmą kartą Lietuvoje iš 23 Europos šalių susirinkę dviratininkų mėgėjų organizacijų lyderiai išbandė ir uostamiesčio dviračių takus.
Europos dviratininkų federacijos (EDF) nariai kasmet renkasi vis kitoje šalyje. Šiemet EDF asamblėją organizavo Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB).
Klaipėdoje tris dienas viešėję 45 asamblėjos dalyviai išbandė miesto takus ir naują Pajūrio dviračių trasą, nagrinėjo eismo saugumo ir geresnio dviračių panaudojimo susisiekimui ir turizmui galimybes.
Pasak EDF prezidento Manfredo Neuno, dviračių takai atspindi šalies gyvenimo rodiklį.
Svečiai, išbandę dviračių trasą nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto, kelione džiaugėsi – kitur tokių patogių trasų dar nesą. Tačiau kitose miesto vietose dviračių takai paliko gerokai liūdnesnį įspūdį.
Mirko Radovanačas iš Belgrado (Serbija) pastebėjo, kad Klaipėdoje dviračių takai atima erdvę iš pėsčiųjų, o keliai – ganėtinai platūs. Jo nuomone, neįgaliesiems, moterims su vaikais ir dviratininkams problematiška judėti senamiesčiu.
Svečias sakė suprantąs, kad tokios gatvės sudaro miesto paveldą, tačiau nereikėtų pamiršti ir minėtųjų gyventojų grupių interesų.
Daugiau kritikos dėl dviračių politikos išsakė LDB nariai. Linas Vainius Lietuvos automobilių kelių direkcijos požiūrį į dviračių takų tiesimą palygino su satanistine politika.
„Dviračių takų atkarpos teisiamos ant kraujo – tose vietose, kur žūva daugiausiai žmonių, nors pagrindinis dviratininkų kriterijus yra saugumas”, – sakė jis.
Anot L. Vainiaus, Lietuvoje dviračių takų tiesimas nėra nuoseklus, tiesiami tik atskiri jų fragmentai.
LDB narys pripažino, kad Klaipėdoje ir Panevėžyje, palyginti su kitais miestais, dviračių takai kur kas patogesni. Uostamiesčio valdžia klaidų padarė, tačiau pastebi ir savo trūkumus.
„Kur jūs matėte, kad viduryje gatvės stovėtų kioskas ar suolelis, – sakė L. Vainius, paprašytas nurodyti trūkumus. – Arba pamirštama, kad stiklai praduria padangas, ir užmirštama juos sušluoti”.
LDB pirmininkas klaipėdietis Saulius Ružinskas pasidžiaugė, kad dabar esančių 60 dviračių takų skaičius Lietuvoje kasmet didėja, o į jų tiesimą įtraukiami ir privatūs sektoriai. Tiesa, pastarųjų darbams kartais pritrūksta kontrolės, tad takai gaunasi šleivi ir kreivi.