Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė palaiko Lietuvos Prezidento iniciatyvą toliau tęsti diskusijas Europos Taryboje dėl euro įvedimo Lietuvoje, nes procesas formaliai nėra baigtas.
Anot M. Starkevičiūtės, pastaruoju metu pasigirdę prieštaringi pareiškimai apie tolesnius Lietuvos žingsnius kelia painiavą ir apsunkina tolesnės veiklos planavimą verslui bei gyventojams. Tuo tarpu reali situacija leidžia tikėtis naudos netgi neigiamo sprendimo atveju.
„EK sprendimo siūlyti Europos Parlamentui ir Europos Tarybai pritarti tik Slovėnijos kandidatūrai, jokiu būdu negalima vertinti kaip antausio Lietuvai, nes toks sprendimas sulaukė kritiškų vertinimų”, – pažymėjo europarlamentarė.
Pasak jos, užsienio spaudoje skelbiama daug palankių mūsų šaliai straipsnių, kuriuose apžvalgininkai, politikai ir mokslininkai Lietuvą įvardija aplinkybių auka.
„Tiesą sakant, Lietuvos vardas jau senokai nebuvo taip dažnai minimas kaip dabar”, – sakė parlamentarė.
Pasak M.Starkevičiūtės, tarptautinio populiarumo Lietuva susilaukė dėl dviprasmiškų euro zonos plėtros proceso aplinkybių. Lietuva iš tiesų neatitinka nustatyto sutartimi infliacijos tvarumo kriterijaus ir formaliai Europos Komisija negali teikti jos kandidatūros euro įvedimui.
Ekonominių argumentų, kodėl reikia lygiuotis į šalis, kurios nėra įsivedusios euro, Europos Komisija pateikti negali. Todėl daugelis aukštų ES pareigūnų, įskaitant ir eurozonos grupės vadovą Jan Claude Junckerį, viešai pripažįsta, kad rodiklių skaičiavimo tvarka nėra gera.
Anot parlamentarės, toks kontekstas reiškia, kad euro įvedimo pamokų aptarimas Europos Taryboje būtų labai svarbus mūsų žingsnis, nes su panašiomis problemomis ateityje gali susidurti ir kitos naujos šalys narės, ypač jei ES narių skaičius dar didės.
„Taip vadinamas „Lietuvos atvejis” ir su juo susiję debatai sudaro mūsų šaliai galimybes aktyviai dalyvauti, sprendžiant išsiplėtusios ES veiklos problemas. Tik savo poziciją reikia mokėti pristatyti mandagiai ir argumentuotai”, – sakė M. Starkevičiūtė.
Europarlamentarė pažymėjo, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu vis dar nėra pareiškęs savo nuomones ir sprendimas bus priimtas tik kitą savaitę. Pranešimas dėl eurozonos plėtros buvo svarstomas ir jam pritarta tik Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete. Komiteto patvirtintame dokumente nėra minima nei viena šalis kaip galima euro įvedimo kandidatė ir prašoma patikslinti rodiklių skaičiavimo metodikas.
Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė, šią savaitę viešėjusi Lietuvoje, pareiškė, kad mūsų šaliai nereikėtų puoselėti vilčių, kad sprendimas dėl euro bus pakeistas. Anot jos, Lietuva eurą gali tikėtis įsivesti bent nuo 2009 metų, bet tam dar reikėtų atlikti nemažai „namų” darbų.