Vienos sparčiausiai augančių nekilnojamojo turto agentūrų „ŽIA valda real estate” analizė rodo, jog didėjant darbuotojų mobilumui ir greitai kylant būstų kainoms Vilniaus mieste, vis daugiau sostinės gyventojų renkasi pirkti būstą priemiesčiuose ar net kituose miestuose, nei dirba.
Bendrovės specialistai pastebi, kad iš miesto į rajonus persikėlusiems gyventojams svarbiu rodikliu tampa kelionės iki miesto trukmė, kuri, sutvarkius infrastruktūrą, nėra tokia ilga.
„Daug užmiesčio gyventojų iki miesto keliauja apie 15-20 minučių. Šis laikas neprailgsta, juolab, kad vis daugiau vairuotojų jį išnaudoja tvarkydami reikalus telefonu”, – pastebi D. Valantiejus.
Pastebima, kad dėl šių priežasčių daugėja žmonių, dirbančių Vilniuje, o būstą perkančių vis tolimesnėse gyvenvietėse – Grigiškėse, Elektrėnuose.
D. Valantiejaus teigimu, plėtojant Vilniaus-Kauno dvimiesčio idėją ir automagistralėje tarp šių miestų padidinus leistiną greitį, daugėtų žmonių, kurie gyventų Kaune ir kasdien važinėtų į darbą sostinėje. Dabar gi, dėl ganėtinai ilgai trunkančios kelionės į Vilnių, nemažai kauniečių, nenorėdami aukoti darbo, yra priversti persikelti į sostinę.
„Jeigu kelyje leidžiamas greitis būtų padidintas iki 160 km per val., kelionės iš šalia magistralės esančių Kauno miegamųjų rajonų iki Vilniaus miesto ribos trukmė gerokai sumažėtų – maždaug iki 40 min. Tai gerokai sustiprintų nekilnojamojo turto rinką Kaune, kurios potencialas šiandien neretai nukrypsta į Vilnių. Vaizdžiai tariant, Kaunas tarsi taptų miegamuoju Vilniaus rajonu”, – mintimis dalijosi D. Valantiejus.
Jo manymu, greičio padidinimas lemtų ir butų kainų šuolį Kaune. „Naujos statybos 2-3 kambarių butų kainos miegamuosiuose rajonuose Vilniuje yra apie 40 proc. didesnės. Tikėtina, kad žymiai sutrumpėjusi kelionė į sostinę išaugintų būsto kainą Kaune apie 30 proc. Tuomet skirtumas tarp šių dviejų didmiesčių liktų maždaug 10 proc.”, – sakė D. Valantiejus.
„ŽIA valda real estate” direktorius mano, kad atsirastų Vilniuje dirbančių žmonių, kurie vietoje arčiau esančių miestelių persikeltų gyventi į Kauną. „Šį miestą rinktųsi tie, kurie nenori gyventi provincijoje, kurie nori išeiti vakarais į miestą, aplankyti kiną, papramogauti. Kaune tam yra geresnės sąlygos nei, tarkime, Vievyje ar Žiežmariuose”, – sakė D. Valantiejus.
Jis pats nedrįsta prognozuoti, kada galėtų būti įgyvendintas žymus greičio padidinimas. Tam reikalingos didelės investicijos – kelkraščius atitverti tvoromis, pertvarkyti dalį sankryžų, rekonstruoti patį greitkelį, kad būtų užtikrintas keliaujančiųjų saugumas.
Kol kas pagal dvimiesčio projektą kelyje Vilnius-Kaunas numatyta greitį didinti iki 130 km per val. Didesniu – 160 km per val. – greičiu tarp miestų turėtų važiuoti nauji traukiniai. Numatoma, kad dvimiesčio projekto, kurio darbai turėtų būtų baigti iki 2014 metų, plano įgyvendinimui prireiks apie 5 mlrd. litų.