Nuteistojo laisvė spirito statinėse nenuskendo

Šalčininkietis Viktoras Baranovskis (gim. 1964 m.) po vakarykščio Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio gali atsipūsti lengviau: jis išteisintas byloje, kurioje jis buvo kaltinamas neteisėtu prekių neišvežimu iš Lietuvos, o net 3 milijonų litų civilinis ieškinys buvo atmestas…

Vyras buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai neišvežė prekių, viršijančių 250 MGL sumą, kurios turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos pagal tranzito dokumentus.

Kaltinamojoje išvadoje buvo teigiama, kad V. Baranovskis, bendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais ir nesurastais asmenimis, 1997 metų rugsėjo 16 d. su krovininiu automobiliu „Maz” iš Klaipėdos teritorinės muitinės išvežė krovinį – net kelis šimtus plastikinių statinių su spiritu.

Pasak kaltinimo, V. Baranovkis pažeidė Tarptautinę krovinių vežimo keliais konvenciją. Pagal dokumentus Latvijos siuntėjo krovinys turėjo pasiekti Gruziją, tačiau V. Baranovskis 40 tūkst. dolerių (maždaug 160 tūkst. litų) vertės krovinį paliko prie Panevėžio teritorinės muitinės Saločių pasienio kelio posto asmeniui, pasivadinusiam Sergejumi.

Buvo teigiama, kad dėl V. Baranovskio neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė didelę – 3,5 mln. litų – žalą. Jam buvo pareikštas 3 401 222 Lt civilinis ieškinys.

V. Baranovskis neigė padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis teigė 1997 metais dirbęs Vilniaus UAB „Transvela” ir tų metų rugsėjo mėnesį laukęs krovinio Klaipėdoje, Tarptautinėje jūrų perkėloje. Jį susiradęs asmuo, vardu Sergejus, ir už 200 dolerių paprašęs nuvežti krovinį į Saločius. V. Baranovskis teigė sutikęs ir krovinį Saločių kelio poste palikęs vadinamajam Sergejui, po to grįžęs į Klaipėdą.

V. Baranovskis šiuo metu nedirba, darbo neieško. Ikiteisminio tyrimo metu jis pažeidė nustatytą kardomąją priemonę. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu jam buvo iškelta, bet vėliau nutraukta byla dėl vairavimo išgėrus ir kito asmens sužalojimo avarijos metu.

Prokuroras, teigęs, kad V. Baranovskio vaidmuo šiame nusikaltime buvo esminis, siūlė skirti 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę ir tenkinti valstybės civilinį ieškinį.

Tačiau teismas išteisino V. Baranovskį, o daugiau nei 3 milijonų litų civilinį ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nusikaltimą vykdė kiti, gerai užsimaskavę, nenustatyti tyrimo metu žmonės, V. Baranovskį pasitelkę kaip pašalinį asmenį. Kaltinamojo vaidmuo, pasak teismo, šiame nusikaltime – tik faktinis, jis tik norėjęs užsidirbti, nesuvokdamas savo kaltės ir žalos.

Rima Čeliauskaitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.