Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) už Vilniaus koncertų ir sporto rūmus iš Vilniaus savivaldybės prašo mažiausiai 25 mln. litų.
Sostinės taryba sutarties projektą su ŪBIG patvirtino trečiadienį, penktadienį rašo dienraščio „Lietuvos rytas” priedas „Sostinė”.
Sutartis apima ne tik rūmų pardavimą, bet ir visos aplinkinės teritorijos plėtrą – taip pat ir „Žalgirio” stadiono, kuriam norima suteikti Nacionalinio stadiono statusą.
Anot dienraščio, sutartyje surašytos sąlygos – itin palankios Koncertų ir sporto rūmų valdytojams. Vadovaudamasi sutartimi, savivaldybė turėtų prisiimti visą teritorijos plėtros naštą ant savo pečių. Be to, verslininkai galėtų laisvai įgyvendinti savo užmojus.
Iš savivaldybės taip pat reikalaujama parengti minėtos teritorijos detalųjį planą, įrengti inžinierinius šilumos, vandentiekio, dujų tinklus, rekonstruoti Šeimyniškių gatvę. Už miesto lėšas taip pat būtų įrengtos automobilių stovėjimo vietos.
Verslininkai įsipareigoja pastatyti ne mažesnį nei 20 tūkst. vietų stadioną. Jam iš anksto turėtų būti suteiktas Nacionalinio stadiono statusas.
Vietoj Koncertų ir sporto rūmų atsirastų daugiafunkcinis kultūros centras. Jį savo lėšomis pastatytų savivaldybė, vadovaudamasi verslininkų pateikta vizija.
Remiantis šiuo sutarties projektu, „Žalgirio” stadiono ir Koncertų ir sporto rūmų teritorijoje esantys neužstatyti sklypai turėtų būti perduoti valdyti ŪBIG grupei su teise teritoriją užstatyti taip, kaip pageidaus verslininkai.
Savivaldybės atstovų teigimu, sutarties variantą dar reikia gerokai tobulinti. Tačiau jie tikina, kad išpirkti Koncertų ir sporto rūmus būtina – kitaip jų vietoje gali atsirasti prekybos centras.
Pirmoji ŪBIG atstovų pareikalauta suma už Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo 100 mln. eurų (345 mln. litų).
Nors šiai teritorijai savivaldybės planuose priskiriama visuomeninė paskirtis, verslininkai vis tiek puoselėja viltį pakeisti žemės paskirtį. Teigiama, kad būtent dėl to iki šiol derybos nejudėjo iš vietos.
Verslininkams delsti apsimokėjo – per metus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vertė nuo 6 mln. litų šoktelėjo mažiausiai iki 25 mln. litų, o Registrų centro duomenimis, jie gali būti verti ir 50 mln. litų.
Be to, verslininkai buvo tikri, jog šis turtas niekur neprapuls – daugiau sklypų prie upės nėra, todėl rūmų sklypo vertė tik augs.
Jei savivaldybė nepasiūlytų priimtino sandorio, verslininkai galbūt lauktų, kol ši taryba baigtų savo kadenciją.
Verslininkams liktų viltis, kad kiti išrinkti politikai galbūt priimtų jiems palankų sprendimą.