Ponia Laima, skiltyje perskaičiusi pono Viačeslavo skundą dėl meistro, pažadėjusio atlikti buto remontą, elgesio, panoro pasidalinti savo nuoskauda: „Ir aš du mėnesius rinkausi meistrus butui remontuoti. Ir išsirinkau… Pirmieji, liežuvis neapsiverčia vadinti juos meistrais, „nunešė” kelias šimtines, o paskui į telefoninius skambučius nebeatsakinėjo ir iki šiol nebepasirodo. Antroji – pažadukė. Paliepė supirkti medžiagas ir laukti savaitę. O tuomet prasidėjo: ateisiu antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir t.t. Trečioji sutartą dieną „vėmė į kibirą”, nes vakarykščiai buvusi privaišinta, kitą dieną turėjo reikalų su šeima, trečią dieną prisiekė jau atvažiuojanti, bet važiavo tris paras.
Darau išvadą: geriems meistrams reklamuotis laikraščiuose nereikia, žmonės juos ir taip randa. O tie, kurie reklamuojasi, – lengvo uždarbio ieškotojai, nesilaikantys žodžio, neatsakantys nei už savo darbą, nei už gerą vardą. Teatleidžia man už tokį nuosprendį tikri meistrai. Bet tokių, deja, man nenusišypsojo laimė sutikti”.