Vilniuje tris dienas vyko Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) Europos regioninė konferencija „Socialinės apsaugos reformos: administruojančių institucijų įgaliojimų stiprinimas”
ISSA vienija 354 socialinės apsaugos organizacijas iš 153 šalių. Jos veiklos sritys – socialinė politika, sveikatos apsauga, socialinių projektų finansavimas ir, žinoma, socialinis draudimas. Lietuvai ISSA nuo 1991 metų atstovauja „Sodra”. Ji kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir buvo šios konferencijos šeimininkė.
Renginyje dalyvavo apie 200 dalyvių iš 30 šalių. Joje buvo diskutuojama aktualiais šiuo metu Europos socialinei apsaugai klausimais, dalijamasi patirtimi. „Šiandien socialinį draudimą įgyvendinančioms institucijoms keliami prieštaringi reikalavimai. Viena vertus, norima, kad būtų teikiamos geros kokybės socialinio draudimo paslaugos, išmokos būtų adekvačios žmonių uždarbiui. Kita vertus, tikimasi, kad tai bus atliekama su kuo mažesnėmis sąnaudomis, norima, kad socialinį draudimą vykdančios organizacijos išsiverstų tik savo lėšomis. Be to, politikai dažnai naudojasi socialinės apsaugos temomis kaip svertais formuoti visuomenės nuomonę, nesusimąstydami, kaip tai gali atsiliepti socialinio draudimo sistemai realybėje, – pasakojo „Sodros” direktorius M. Mikaila.
Kaip spaudos konferencijoje sakė ISSA Europos regiono biuro direktorė Mari Frans Larok, „ISSA – tai vieta, kur kalbama skirtingomis kalbomis apie tuos pačius aktualius visoms valstybėms dalykus”. Konferencijoje buvo skaitomi Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Estijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir kitų šalių atstovų pranešimai apie socialinę apsaugą administruojančių institucijų dalyvavimą reformų procese, buvo diskutuojama apie centralizaciją ir decentralizaciją vykdant administracines reformas, taip pat apie aktualias socialinės apsaugos administravimo funkcijų delegavimo privačiam sektoriui problemas.
Populizmo grėsmė
Diskusijose išryškėjo skirtingo ekonominio išsivystymo šalims bendros problemos. Pastebėta, jog socialinė sfera dažnai tampa tarsi užburto rato įkaite: pavyzdžiui, kylant ekonomikai, auga informacinių technologijų lygis ir aptarnaujant gamybinius procesus reikia mažiau darbo jėgos, taigi didėja nedarbas. Didėjant nedarbui, daugėja socialinių išmokų, socialinė sistema patiria finansines problemas. Be to, kuo mažiau yra dirbančiųjų, tuo didesnis įmokų krūvis kiekvienam jų tenka, todėl norint, kad žmonės galėtų normaliai pragyventi, tenka kelti algas. Bandydamos mažinti išlaidas, kompanijos stengiasi dar labiau modernizuoti gamybą, ir bedarbių skaičius vėl išauga… Deja, stebuklingo recepto, kaip ištrūkti iš tokios situacijos, niekas nepateiks. Tačiau dalydamiesi įvairiose valstybėse sukaupta patirtimi socialinę apsaugą administruojančių institucijų atstovai gali numatyti gaires strateginei veiklai ateityje.
Vienas iš pagrindinių dalykų, į kurį reikia atkreipti dėmesį šiuo atveju, – kad politikų inicijuojamos reformos atitiktų realią situaciją. Kaip savo pranešime sakė „Sodros” direktorius Mindaugas Mikaila, politikai, siekdami įtikti rinkėjams, neretai deklaruoja idėjas liberalizuoti socialinį draudimą, įskaitant kaip draudiminius įvairius laikotarpius, numatyti įvairiausių lengvatų mokant įmokas ir suteikiant išmokas. Tokiu būdu kyla rimtas pavojus, kad socialinis draudimas, kuris paremtas paties žmogaus rūpinimusi savo ateitimi, gali virsti tiesiog socialine parama. Pasak M.Mikailos, tokia padėtis skatina „įmokų mokėjimo ar kitų mokesčių slėpimą, vengimą bet kokio darbo ir visuomenės išlaikytinių gausėjimą, ir žmogaus individualios atsakomybės mažėjimą”. Dažnai siūlomi greiti, populistiniai problemos sprendimo būdai sukelia naujų problemų.
Lietuvoje – nugalėtojų mąstymas
Žinoma, negalima pamiršti, kad socialinė politika – viena jautriausių sričių bet kurioje valstybėje. Joje vykstančios reformos aktualios visiems žmonėms, o ypač pažeidžiamiausiems – pensininkams, neįgaliuosiems, tėvams, auginantiems mažus vaikus. Konferencijoje buvo kalbėta, kad reikia saugotis reformų forsavimo. Pasak pranešimą skaičiusio Roberto Volkerio, Oksfordo visuomeninės politikos profesoriaus, visada geresni yra kruopščiai apgalvotos socialinės politikos veiklos rezultatai. Būtina įtraukti į būsimos reformos svarstymą administruojančias institucijas, socialinius partnerius ir visuomenę. Visų pirma reikia išsiaiškinti, ar ketinama įgyvendinti reforma yra būtina. Galbūt kitų šalių pavyzdys ar vienos kurios visuomenės grupės spaudimas nėra pakankamas pagrindas vykdyti būtent tokią reformą ir būtent šiuo metu? Taip pat reikia apsvarstyti, kokiais būdais galima pasiekti užsibrėžtų rezultatų ir kurie jų veiksmingiausi, atidžiai stebėti jau vykstančią reformą. Kaip spaudos konferencijoje sakė ISSA Generalinio sekretoriato Studijų ir veiklos skyriaus vadovas Alechandro Bonila-Garsija, bet kokios reformos yra ne griežtai apibrėžti laike ir erdvėje įvykiai, bet nuolatinis procesas. Niekada nereikia pamiršti, kad socialinė plėtra turi vykti kartu su ekonomine plėtra.
Pasak Alechandro Bonilos-Garsijos, plėtojant socialinę apsaugą svarbu turėti ir viziją, ir priemones jai pasiekti. „Dažnai sakoma, kad sistemos pakeitimui reikia visos kartos gyvenimo. Čia, Lietuvoje, sužinojau, kad viskas padaryta per 16 metų. Vadinasi, galime rodyti tai kaip pavyzdį kitų šalių institucijoms: jei sugebėjote jūs, gali ir kiti. Jūsų mąstymas – nugalėtojų”, – pastebėjo svečias. Situacija Lietuvoje, kai sukurta nepriklausoma organizacija – „Sodra”, turinti nuosavą biudžetą, valdoma ekspertų, kurios kontrolę užtikrina valstybė, Mari Frans Larok manymu, yra bene geriausias galimas variantas.
Bendradarbiavimo svarba
Ne paslaptis, kad ir turinčios ilgametes socialinio draudimo tradicijas šalys susiduria su iššūkiais šioje sferoje. Pasak M.F.Larok, absoliuti dauguma Europos šalių šiuo metu vykdo pensijų reformas. Vienas pagrindinių administruojančių institucijų tikslų – garantuoti pensijų reformų ilgalaikiškumą.
Dėl to labai svarbu, kaip bendradarbiaujama su įstatymų leidėjais. Reikia stebėti, kad būtų priimami tokie įstatymai, kuriuos administruojanti įstaiga pajėgi vykdyti. Kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė, politikai dažnai formuluoja įstatymus pernelyg painiai, palieka per mažai laiko reformų parengimui. Tokiu atveju grėsmė kyla ne vien laikinai patirti finansinių sunkumų, bet ir prarasti visuomenės pasitikėjimą, kuris yra pamatinė kiekvienos socialinę apsaugą vykdančios institucijos gyvavimo esmė. Tiesa, Lietuvoje per trumpą laiką įvykdyta pensijų reforma, dalį įgaliojimų perkeliant privatiems pensijų fondams, tiek mūsų šalyje, tiek užsienio kolegų vertinama kaip sėkminga. Pasak M.F.Larok, prieš 15-20 metų valstybinis ir privatus sektorius buvo griežtai atskirti; dabar efektyviausia išeitimi laikomas abiejų sektorių bendradarbiavimas, juk jų užduotis yra bendra – garantuoti socialinį saugumą kiekvienam žmogui.