Gintaras – seniausias mūsų kraštą su Europa siejantis kultūros saitas. Jį naujai įprasmina pažintinio turizmo projektas – Europos gintaro kelias.
Europos gintaro kelias, pradedamas Italijos rytuose – Akvilėjoje, toliau į šiaurę kyla per Slovėniją, Austriją, Čekiją, Lenkiją ir po Karaliaučiaus per Kuršių Neriją ateina iki Palangos. Šis projektas tarptautinėmis pastangomis vykdomas jau penketą metų. Bene svarbiausias kelio lietuviškasis akcentas yra Gintaro muziejus Palangoje.
Gintaro mainų pėdsakus tyrinėjusi viena žymiausių mūsų mokslininkių Marija Gimbutienė rašė: „Toks gintaras, koks randamas Baltijos pakrantėje („succinitu” vadinamas), kitose jūrose neaptinkamas, o jo dirbinių randama visoje Europoje tarp Viduržemio ir Baltosios jūros, tarp Egipto, Kretos, Graikijos, Mažosios Azijos ir Kaukazo”.
Pastaruoju metu greta valstybinių įstaigų gintarininkystėje stiprėja ir privati iniciatyva. Bene aktyviausi gintaro propaguotojai yra Virginija ir Kazimieras Mizgiriai, vasarą savo ekspoziciją atveriantys ant marių kranto Nidoje, o žiemą – Vilniaus senamiestyje. Jie net sukūrė savąją Gintaro kelio pradžią.
„Tų pradžių gali būti ne viena: ir iš Vakarų, ir iš mūsų krašto, – sako Kazimieras. – 2001 metų vasarą prie marių pastatėme trimetrinį ąžuolo obeliską, kuris simbolizuoja čia prasidedant didįjį kelią, o jis galėjo prasidėti ir iš Juodkrantės, ir iš Nidos, ir iš kitų pajūrio vietovių, kuriose rinktas gintaras. Mūsiškis Gintaro kelio ruožas driekiasi maždaug šimtą metrų per visą mūsų sodą. Per jį eidami matome, kaip atrodo jūroje esantis gintaras, susipažįstame su inkliuzų galerija ir Juodkrantės gintaro lobiu, kuris įkastas į žemę, kad atrodytų taip, kaip kažkada buvo surastas marių dugne. Savo darbu siekiame ne vien komercinių tikslų, o veikiau parodyti gintaro natūralųjį ir kūrėjų sumaniai išryškinamą meniškumą”.
Savo ilgametę patirtį gintarininkystės srityje Mizgiriai apibendrino fotoalbume „Mistinis gintaro pasaulis”, kurį išleido klaipėdiškė S.Jokužio spaustuvė. Tekstas pateikiamas angliškai ir vokiškai.
Didžiausią įspūdį palieka albumo fotografijos. Ką reiškia fotografuoti gintarą, geriausiai gali atsakyti pats Mizgiris – profesionalus fotografas. Jis yra sukūręs gražias fotografijų serijas apie neišsemiamą ir unikalų Neringos gamtos grožį, išleidęs ne vieną jai skirtą knygą. Pastarasis albumas išleistas su Europos Sąjungos kuruojamos PHARE organizacijos parama. Atskirai derėtų pagirti albumo dailininkės Jūratės Banytės darbą, ypač skaidriąsias perdangas su tarytum pro ledą persišviečiančiomis iliustracijomis.
Legenda apie Jūratę ir Kastytį pradėtas tekstas, čia ir fotografijos, atskleidžiančios gintaro kilmę, jo formas, spalvas, unikalius inkliuzus su augalais, vabzdžiais, archeologinius jo radinius, skoningus juvelyrų gintarininkų darbus. Albumas baigiamas vokiečių mokslininko daktaro Wolfgango Weitschato atsiliepimu apie Mizgirių įrengtas ekspozicijas, kurios „atspindi jų kūrėjų menines idėjas ir sėkmingai derina Baltijos gintaro kelią per šimtmečius iki mūsų dienų bei tampa jį mėgstančių žmonių susitikimų vietomis iš viso pasaulio”.