Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užmojus pajūryje įkurti Vakarų Lietuvos kinologijos centrą stabdo Klaipėdos rajono gyventojų ir valdžios užsispyrimas.
Vietos gyventojai įsitikinę, jog šioje vietovėje, į kurią atvyksta vis daugiau turistų ir poilsiautojų, šunynui – ne vieta.
Aplinkosaugininkai nerimauja, kad toks objektas kuriamas Pajūrio regioniniame parke, be to, šalia unikalaus, dar ledynmečio laikus menančio Plazės gamtosauginio rezervato.
Tuo tarpu VSAT vadovai teigia, jog šiuolaikiškas kinologijos centras pajūryje yra sudėtinė bendro valstybės sienos apsaugos stiprinimo projekto dalis.
Detaliojo plano netvirtina
Pagal jau parengtą detalųjį planą Karklėje, panaudojus ES lėšas, numatoma įrengti 12 voljerų šunims, dresavimo aikšteles, šaudyklą, rekonstruoti senas kareivines, kitus statinius. Kinologijos centrui atseikėta apie 12 mln. litų.
Per Karklės draustinį šiuo metu tiesiamas 12,5 kilometro ilgio dviračių takas, nusidrieksiantis iki pat prezidentinės „Auskos” vilos Palangoje.
Neįsivaizduojanti, kaip draustinyje pavyktų suderinti pasieniečių, vietos gyventojų ir poilsiautojų interesus, Klaipėdos rajono taryba atsisakė tvirtinti VSAT parengtą detalųjį kinologijos centro planą.
„Paprašėme Vyriausybės įvertinti šį projektą.
Kinologijos centrus reikėtų steigti ne draustiniuose, o kitose mažiau lankomose vietose”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
Patarusi šunų voljerus statyti nuošalesnės Judrėnų gyvenvietės apylinkėse, rajono valdžia iškart užsitraukė vietos bendruomenės nemalonę.
Kita siūloma vieta – Kairių poligonas šalia Klaipėdos.
Ministras tikisi susitarti
Pajūryje kilusias aistras bandė malšinti ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, kuris čia lankėsi praėjusią savaitę.
Sužinojęs, kad Klaipėdos rajono gyventojai ir valdžia spyriojasi prieš kinologijos centrą, ministras spaudė tarybą galutinai apsispręsti nelaukiant Vyriausybės sprendimo.
„Tikimės rasti kompromisą.
Karklės pasienio atraminiame punkte iškils gražūs namukai, čia bus ir sporto aikštelė”, – pareiškė G.Furmanavičius.
Kinologijos centro statybos detalųjį planą jau palaimino visos valstybės institucijos, tarp kurių yra ir Aplinkos ministerija.
„Jei nenurodysime rimtų motyvų, pasieniečiai pradės statybas be mūsų leidimo”, – skėsčiojo rankomis meras V.Dačkauskas.
Ar pasieniečių projektai suderinti su Pajūrio juostos apsaugos įstatymu, draudžiančiu bet kokias naujas statybas draustiniuose, rajono vadovas nežinojo: „Tai – ne mūsų, o VSAT reikalas”.
Strateginis objektas – atviras
Visi senosios Karklės užkardos objektai VSAT atiteko prieš šešerius metus. Per tą laiką pastatai sunyko.
Tuo įsitikino ir „Lietuvos ryto” žurnalistai, be jokių kliūčių patekę į strateginį valstybės objektą – atraminio pasienio posto teritoriją.
Ties vartais su apsilupinėjusia VSAT emblema pasitiko prie būdos pririštas mieguistas šuo, jis net neamtelėjo.
Posto kiemas nuklotas lentgaliais, nuo stogų nuplėštomis skardomis, vamzdžiais.
ES investicijų laukianti Pakrančių apsaugos rinktinė neprisiverčia pakelti net vėjo nuverstų išpuvusių medinių tvorų.
Aptvarai išgriauti ir aikštelėse, kur dresuojami tarnybiniai šunys.
Čia mėtosi apkramtyti pagaliai, aprūdiję puodeliai. Žibintus kinologai prikalę prie medžių.
Dviaukščiame buvusių kareivinių pastate – nė gyvos dvasios.
Karklės poste nekviestiems svečiams atverti ir buvę maisto sandėliai.
Juose savo maisto produktus laiko trys kaimynystėje gyvenančios šeimos, kurių pasieniečiai prašo saugoti jų turtą.
Užkardoje išdygs vasarvietės?
VSAT pastatuose įsikūrusios šeimos kapstosi daržuose, džiaugiasi artima jūros kaimynyste ir baiminasi dėl savo ateities. Jei šalia įsikurs Vakarų Lietuvos kinologijos centras, jos gali netekti savo būstų.
„Nenustebčiau, jeigu griuvėsių vietoje išdygtų privatūs kotedžai, o naujuose namukuose vasarą poilsiautų VSAT vadai su šeimomis”, – sakė su pasieniečiais nesutariantis senas žvejys, Karklės bendruomenės vadovas Pavelas Žąsytis.