Klaipėdos vaikų ligoninės anesteziologai atvertė naują puslapį šalies vaikų anesteziologijos istorijoje.
Jie pirmieji pradėjo taikyti šiuo metu pasaulyje pažangiausią anesteziologijos metodą – totalinę intraveninę narkozę: jokių migdančių dujų, į veną leidžiami vaistai veikia lygiai tiek, kiek reikia atlikti vienai ar kitai chirurgo manipuliacijai. Po operacijos lyg po gero miego pacientas atsibunda žvalus ir išalkęs.
Naujasis metodas yra šiek tiek brangesnis už iki šiol įprastus, tačiau medikai tikina, jog operacinėje skaičiuoti pinigus – ne vieta. Ypač kai kalbama apie pacientų ir pačių gydytojų saugumą.
Įsigis tris pompas
Narkozė – vis dar jautriai pacientų vertinama sritis. Neretai medikų jie pageidauja „geresnės” narkozės. Pacientų ar jų artimųjų suvokimu „geresnė” yra tokia, po kurios lengvai sugrįžtama į sąmoningą gyvenimą, nekamuoja pykinimas ir vėmimas. Tai ypač svarbu, kai kalba pakrypsta apie vaikus.
Klaipėdos vaikų ligoninės Anesteziologijos skyriaus vedėjas Michailas Chlopinas, praėjusiais metais užmezgęs kontaktus su kolegomis Norvegijoje, mūsų šalyje pradėjo taikyti patį moderniausią pasaulyje anesteziologijos metodą ir moderniausią aparatūrą – narkozės pompą, kuri pati kontroliuoja, kokį kiekį medikamentų pacientui sušvirkšti reikiamu operacijos metu.
Pusmetį naudojęsi dviem pompomis ligoninės medikai įsitikino šio prietaiso privalumais ir jau artimiausiu metu įstaigos operacinėse bus trys modernūs anesteziologų darbą palengvinantys aparatai.
Nuskausmina ir pleistras
Neseniai grįžęs iš stažuotės Oslo (Norvegija) Ulleval universitetinėje ligoninėje, M.Chlopinas ir Klaipėdoje narkoze prasidedančią operaciją vaikams norėtų paversti smagiu žaidimu, kurio nelydi skausmas.
Gydytojas pasakojo, jog Norvegijoje prieš operaciją vaikams ant abiejų plaštakų užklijuojami į tatuiruotes ar lipdukus panašūs nuskausminamieji pleistrai. Jiems pradėjus veikti, toje vietoje visiškai be skausmo įvedamas kateteris, pro kurį suleidžiama slopinančių vaistų. Vaikas užsnūsta ir atsibunda lyg po gero miego – žvalus ir pailsėjęs.
Visa tai tik smagus vaiko „apžaidimas”. Tikroji naujosios anestezijos metodikos esmė, pasak M.Chlopino, yra tai, kad narkozei naudojami tik trumpai veikiantys medikamentai. Pavyzdžiui, jei šalinant adenoidus reikia, kad vaikas skausmo nejaustų kelias minutes, tai vaistai tik tiek ir veiks. Šios narkozės metu visiškai nenaudojamos dujos, neretai sukeliančios nepageidautiną ir kelias valandas po operacijos besitęsiantį pykinimą, vėmimą. Jei operacija trunka ilgiau, naujoji pompa pagal vaiko lytį, amžių, svorį pati parenka, kada ir kiek nuskausminamųjų ir migdomųjų vaistų suleisti.
Ligoninėje neužsibus
Naujausias narkozės metodas itin aktualus ligoninėje pradėjus veikti Dienos stacionarui, kai po nedidelių operacijų vaikas gali keliauti namo tą pačią ar kitą dieną.
M.Chlopino teigimu, 95 proc. Skandinavijoje atliekamų vaikų chirurgijos operacijų yra taikomas minėtas anesteziologijos metodas. Praėjus 4 – 5 valandoms po operacijos pacientai keliauja namo.
Gydytojas įsitikinęs, kad taip bus ir Klaipėdoje.
Iki šiol viena svarbiausių priežasčių, dėl ko net po trumpų ir nesudėtingų operacijų vaikai turėdavo ilgiau užtrukti ligoninėje, buvo prailgintas narkozės medikamentų veikimas. Medikai tokius pacientus privalėjo stebėti dėl galimų komplikacijų. Naudojant minėtą naujausią metodiką, praėjus 10-15 minučių po operacijos ir pacientui atsigavus, jis gali keliauti į ponarkozinę (prabudimo) palatą, o iš jos – tiesiai namo.
Prašo valgyti
Klaipėdos vaikų ligoninės anesteziologai, per pusmetį atlikę arti šimto operacijų naudodami naujausią narkozės metodą, nustebo, kad retą kurį iš vaikų pykino. O kadangi iki operacijos kelias valandas būtina nevalgyti, tai dauguma po narkozės neslėpdavo savo alkio ir iš karto prašydavo valgyti.
„Jei po operacijos vaikas nori valgyti, tai ženklas, kad viskas gerai”, – įsitikinęs M.Chlopinas.
Kiti nesusigundė
M.Chlopinas pasakojo pirmą kartą apie naujausią narkozės būdą išgirdęs prieš metus Vilniuje anesteziologų ir reanimatologų konferencijoje. Po to jis pats lankėsi Oslo universitetinėse klinikose, norvegai, naujuoju metodu sėkmingai dirbantys jau daugiau nei metus, savo patirtimi dalijosi mūsų miesto ligoninėse, o vėliau ir respublikinėje anesteziologų ir reanimatologų konferencijoje, kuri buvo surengta Klaipėdos vaikų ligoninėje.
Tačiau per metus naujasis anesteziologijos metodas prigijo ir beveik kasdienis tapo tik Klaipėdos vaikų ligoninės operacinėse.
Trūksta medikamentų
M.Chlopinas pripažįsta, kad naujoji metodika sunkiau skinasi kelią ne todėl, kad ji bloga, o todėl, kad ligoninėms būtų papildoma finansinė našta. Norint, kad totaliai intraveninė narkozė taptų kasdienybe ir būtų naudojama ne tik trumpose, bet ir kelias valandas trunkančiose operacijose, ligoninės turėtų įsigyti tūkstančius kainuojančią moderniąją vaistų pompą bei nemažai įvairių medikamentų, kurių gydymo įstaigos šiuo metu neturi ir neperka. Be to, šie medikamentai yra ne tik brangesni, bet ir ne visada lengvai įsigyjami.
Kai kurie iš viso neregistruoti mūsų šalyje, nes iki šiol nebuvo paklausūs.
M.Chlopinas sako, kad šiuo metu Vaikų ligoninė be vargo gali įsigyti apie 90 proc. naujoviškai narkozei reikalingų priemonių, o 10 proc. tenka paieškoti.
Išaugusios operacijos išlaidos ligoninės vadovybės nebaugina. „Kai ant vienos svarstyklių pusės dedama kaina, o ant kitos medikų ir pacientų saugumas, nusveria tikrai ne kaina”, – teigė M.Chlopinas.