Maistas prarado skonį

Kai sena močiutė, pakramčiusi mėsos kąsnelį, nusivylusi savo vaikaičiams kartais sako, kad jos jaunystėje ir mėsa, ir vaisiai buvo daug skanesni, šie tik šypsosi: „Senolė su amžiumi prarado skonį!..“ Bet štai pastarųjų metų mokslininkų tyrimai patvirtino, jog mūsų senoliai šiuo požiūriu yra visiškai teisūs.

Mėsa neteko geležies

JAV ir Vakarų Europos komisijos išvados nustebino ir nuliūdino pasaulio visuomenę paskelbusios, jog per paskutiniuosius 60 metų beveik visi maisto produktai prarado net 75 proc. turėtų žmogaus organizmui labai reikalingų mineralų bei vitaminų. Pasak jų, lyginant su 1940-ųjų tyrimais, jautiena prarado net 55 proc. geležies, 21 proc. magnio, o kiauliena ir kalakutiena šių medžiagų neteko dar daugiau. Žymiai mažiau mėsoje taip reikalingo mūsų kaulams kalcio.

Pieno produktai išsigimė

Sunku šių medžiagų trūkumą organizmui kompensuoti pieno produktais, nes pačiame piene geležies sumažėjo dar ženkliau nei mėsoje – 62 proc., o magnio 21 proc., sumažėjo ir kalcio. Pavyzdžiui, nustatyta, jog maistingų medžiagų turtingame Čederio sūryje vien magnio sumažėjo 38 proc. Mineralų, vitaminų sumažėjo ir kitų rūšių sūriuose bei kitokiuose pieno produktuose.

O juk pieno produktus mes visą laiką laikome svarbiausiais, kurie teikia mūsų kaulams stiprumą, saugo juos nuo išretėjimo, gerina širdies kraujagyslių sistemos veiklą.

Vieną pakeičia penki

Žymiai mažesnis ir daržovių bei vaisių maistingumas. Šiandien norėdami gauti tokį kiekį naudingų medžiagų, kokį gaudavome suvalgę vieną apelsiną 1940 metais, dabar turėtume jų suvalgyti penkis. O ką ir bekalbėti apie ne tik maistingas medžiagas, bet ir skonį praradusias ištisus metus šiltnamiuose auginamas bei nokinamas daržoves.

Mitybos specialistai sako, jog tokie faktai kelia nerimą, nes šis nuosmukis įvyko palyginti per labai trumpą – vos vienos žmonių kartos gyvenimo laikotarpį. Tai gali turėti didžiulės įtakos žmonių sveikatai.

Maistas vis prastės

Kas lemia tokius neigiamus ir nelauktus procesus, vykstančius neįtikėtinai sparčiais tempais?

Daugelis specialistų dėl to kaltina nualintą dirvą, intensyvinamą žemdirbystę: kai augalams auginti naudojama daug chemijos, augalai nespėja sukaupti reikalingų komponentų.

Galvijai maitinasi pašarais, išaugusiais nuskurdintoje žemėje. Taigi jie taip pat negauna reikalingų medžiagų. Taip prastėja ir mėsa.

Tokie procesai vyksta visame pasaulyje. Ekspertai mano, jog maisto produktų kokybė ir toliau prastės. Jie pateikia ir konkrečių šio proceso pavyzdžių.

Jautis – per metus

Štai Škotijos ūkininkai anksčiau savo jautukus trejus metus penėdavo natūraliose ganyklose naudingų medžiagų prisodrintomis įvairiomis žolėmis. Šios šalies jautiena savo puikia kokybe garsėjo pasaulyje. Dabar galvijai čia nupenimi per 12 mėnesių, naudojant chemikalų pagalba sparčiai auginamus pašarus. O rezultatas? Nors iš pažiūros škotų tiekiama jautiena ir dabar atrodo gražiai, tačiau ji visiškai prarado buvusį skonį. Tas pats pasakytina ir apie kiaulieną.

Visa tai užtikrina kombinatai, gaminantys pesticidus ir cheminius priedus, papildus, kurie garantuoja fantastiškai veržlų grūdinių kultūrų, daržovių,vaisių augimą bei nokimą. O su maistu negaunamas medžiagas, vitaminus mums siūloma kompensuoti maisto papildais, vitaminais, kuriuos organizmas sunkiai įsisavina. O kai kada jie net kenkia sveikatai. Tačiau žmonės vis vien yra priversti vis brangiau ir brangiau pirkti nepalyginamai pigiau pagaminamą produkciją – nemaistingą „kamšalą“ savo skrandžiams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.