Vakar uostamiestyje surengtame išvažiuojamajame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje parlamentarai domėjosi Klaipėdos miesto ir uosto problemomis.
Pasak komiteto pirmininko Vyto Navicko, konkretūs išgirstų problemų – uosto rinkliavų dydžių, valstybės investicijų programos prioritetų ir kt. – sprendimai gali būti pateikti rudeninei Seimo sesijai.
Atima pinigus
Klaipėdos meras informavo parlamentarus, kad uostamiesčio savivaldybė nepritaria valstybės biudžeto pakeitimo įstatymui, kurį Seimas svarstys rytoj. Juo numatoma iš visų savivaldybių atimti perteklines lėšas, skirtas socialinėms išmokoms. Pernai taip pat buvo likę tokių nepanaudotų lėšų, bet centrinė valdžia jų neatėmė. Seimui šiandien priėmus šį įstatymą, uostamiesčio savivaldybė neteks 5,2 mln. litų pajamų ir pritrūks 2 mln. litų kompensacijoms už lengvatinį keleivių vežimą.
„Šių kompensacijų mokėjimas yra valstybės deleguota funkcija, tad centrinė valdžia turi skirti ir pinigų. Viršplanines pajamas skirsime miesto infrastruktūrai gerinti, o ne valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti”, – teigė uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.
Jis taip pat akcentavo, kad Seimas turėtų susirūpinti valstybės investicijų programos prioritetais, mat pagal šią programą skirstant lėšas, uostamiesčio projektai yra diskriminuojami.
„Šiemet lėšos buvo skirtos keturiems Vilniaus, trims Kauno miesto, trims Druskininkų ir net aštuoniems Kaišiadorių rajono projektams, o Klaipėda gavo finansavimą tik vienam projektui – Klaipėdos ligoninės patologinės anatomijos skyriui išplėsti – nors pateikėme net 9 projektus”, – sakė miesto meras.
Miesto vadovai išreiškė susirūpinimą dėl kofinansavimo lėšų Šiaurinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto tiesimo darbams. Meras taip pat išreiškė viltį, kad centrinė valdžia atsakingai atsižvelgs į Savivaldybės pateiktą paraišką Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įrengti. Savivaldybė iki šiol nėra gavusi jokios informacijos, ar pateiktam projektui numatoma skirti ES paramą. Ekonomikos komiteto nariai paprašyti skirti deramą dėmesį ir pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų komplekso kūrimo darbams Kopgalyje.
Uostas praranda patrauklumą
Seimo nariais susitikime su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir krovos įmonių vadovais labiausiai domėjosi uosto konkurencingumu ir investicijomis į jo infrastruktūrą.
Žinia, birželio pradžioje Lietuvos vyriausybinio tranzito komiteto posėdyje buvo nutarta optimizuoti tranzito grandinės tarifus, nes Klaipėdos uostas tampa nebekonkurencingas.
Valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Jurgis Aušra atkreipė parlamentarų dėmesį į tai, kad „Lietuvos geležinkelių” taikomas tarifas vienam krovinio gabenimo kilometrui yra net 24 proc. didesnis nei Latvijos geležinkelių kompanijos.
„Neprašome tarifą padaryti dar mažesnį, tereikia jį sulyginti su taikomu Latvijoje. Reikia mažinti ir uosto rinkliavas, nes dabar jos kartu su frachtu yra net 2 doleriais už toną didesnės nei kaimyniniuose uostose. Jei nebus imtasi jokių žingsnių, uostas tikrai nepasieks šiemet planuojamos 22 mln. tonų krovos”, – teigė J. Aušra, pripažinęs, kad ir „Klaipėdos nafta” dar turi rezervų sumažinti krovos įkainius.
Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis akcentavo, kad Klaipėdos uoste trąšų, metalo ir medienos krovai kompanijos taiko žymiai mažesnius tarifus nei kaimyniniuose uostuose. Tačiau, anot jo, didesnės uosto rinkliavos ir geležinkelio tarifai lemia, kad būdama artimiausiu uostu Baltarusijai, Klaipėda visgi pralaimi kovą dėl šios šalies krovinių Ventspiliui.
„Latvijoje šiuo metu perkraunama net apie 4 kartus daugiau krovinių nei Lietuvoje, nors iki šios šalies uostų baltarusiškiems kroviniams tenka nukeliauti žymiai ilgesnį kelią”, – teigė A. Kuzmarskis.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus patikino, kad sprendimas dėl uosto rinkliavų, geležinkelių ir krovos tarifų mažinimo Vyriausybei svarstyti bus pateiktas jau liepos viduryje.
Neigia protekciją
KVJUD generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui ir ministerijos sekretoriui A. Vaitkui teko atsakyti į parlamentarų klausimus apie tai, kodėl nesugebama laiku įsisavinti visų investicijoms į uosto infrastruktūrą numatytų lėšų. Taip pat buvo pagarsinta parlamentarams pateikta informacija, esą KVJUD objektus investicijoms pasirenka vadovaudamasi ne efektyvumo principu, bet palankumu atitinkamiems verslo subjektams.
Anot A. Vaitkaus, ginčai dėl investicijų tarp uosto kompanijų egzistuos visada, tačiau visi KVJUD veiksmai yra teisėti ir sprendimai priimami tik po detalių analizių.
S. Dobilinsko teigimu, pastaruoju metu dalis investicijų į uosto infrastruktūrą nebuvo panaudojamos dėl užsitęsusių teisminių ginčių su konkursus pralaimėjusiomis įmonėmis, taip pat dėlto, kad pabrangus statybinėms medžiagoms teko skaidyti projektus. Tai darbų pradžią nukėlė maždaug pusmečiui.
Ekonomikos komiteto vadovo Vyto Navicko teigimu, parlamentarai susipažinti su Klaipėdos miesto ir uosto problemomis bei galimais jų sprendimo būdais atvyks kartą per ketvirtį.
Martynas Vinorius
„Vakarų ekspresas”