Lietuvoje dar nenubaustas nė vienas dėl sukrėsto kūdikio sindromo mirusio vaiko skriaudėjas.
Kai kurios kūdikių mirtys taip ir lieka paslaptimi artimiesiems, policijai, bet ne medikams. Apie patirtas galvos traumas – sukrėsto kūdikio sindromą (SKS) – jie pirmieji praneša teisėsaugos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnams. Tačiau tėvai dažniausia nutyli, jog patys smurtavo prieš savo kūdikį, rašo dienraštis L.T.
Kauno medicinos universiteto Vaikų klinikos vadovas, Intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Rimantas Kėvalas tvirtina, jog tokių atvejų daugėja, o statistikos apie tai nėra.
Traumos pasekmė
Gydytojas SKS priežastimi įvardijo netinkamą elgesį su vaiku. Pirmiausia juo gali būti tinkamai nesirūpinama. „Tai nereiškia, kad vaikas prastai maitinamas ar rengiamas.
Šiuo atveju turiu galvoje, jog, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar astma sergančiam vaikui laiku ar apskritai pamirštama duoti būtinų vaistų”, – aiškina R.Kėvalas.
Sindromas gali atsirasti ir dėl psichologinio smurto: net psichologijos mokslų krimtę tėvai, bendraudami su vaiku, dažnai šaukia ir rėkia. Kitos priežastys – seksualinė tėvų prievarta bei fizinis smurtas.
Sukrėsto vaiko sindromas – tai fizinės traumos pasekmė, tyčinis ar netyčinis smurtas, dažniausiai pasitaikantis 4–8 mėnesių kūdikiams. Būna, kad kantrybės netekusi mama stveria mažylį už krūtinės ar žastikaulių ir taip papurto, kad pati sukelia rimtą traumą.
„Taip atsitinka, nes kūdikio galvos svoris sudaro 15 proc. visos kūno masės, o kaklo raumenys silpni, kaukolė neišsivysčiusi.
Purtant trūksta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis”, – aiškino gydytojas.
Gąsdinanti statistika
Amerikos nacionalinis vaiko prievartos ir netinkamo elgesio duomenų centras pateikė stulbinamus duomenis. Tvirtinama, kad 1 iš 25 vaikų patiria vienokį ar kitokį smurtą. Net su 58,4 proc. vaikų elgiamasi netinkamai. 21,3 proc. patyrė fizinę prievartą. 11,3 proc. – seksualinę prievartą. 29 proc. fizinę prievartą patyrusių vaikų buvo nustatyta SKS su sunkia galvos smegenų trauma.
„Tirdamas šiuos duomenis norėjau pasidomėti, kokie skaičiai Lietuvoje. Tačiau mane nustebino, kad panašios statistikos nėra nei Statistikos departamente, nei Vidaus reikalų ministerijos vidaus duomenų bazėje. Pastarieji fiksuoja tik atskirus atvejus”, – stebėjosi doc. R.Kėvalas.
Lieka nenubausti
Penkerius metus KMU Vaikų klinikos Intensyvios terapijos skyriuje buvo atliekami savi skaičiavimai. Per tą laiką į reanimaciją pateko 54 kūdikiai su SKS. „Reikia atkreipti dėmesį, kad vaikai pas mus patenka itin sunkios būklės, su sutrikusiomis gyvybinėmis funkcijomis. Tad neaišku, kiek tokių pacientų priima kitos gydymo įstaigos. O juk dėl SKS miršta 20–25 proc. vaikų. Net 80 proc. vaikų dėl SKS lieka neįgalūs, su neurologinėmis ligomis, paralyžiuoti, kurti ar akli. Tačiau, mano žiniomis, iki šiol nė vienam tėvui dėl to nebuvo iškelta baudžiamoji byla”, – stebėjosi pediatras.
Pasak jo, dažnai taip elgiasi jauni tėvai, neturintys patirties, žinių, o gal ir kantrybės, kai tarsi ne laiku, netyčia pradėti kūdikiai jiems trukdo. Nuolat verkiantį vaiką tokie tėvai bando kaip nors užčiaupti.
Netinkama pagalba
Kartais tėvai, norėdami padėti atsikosėti savo užspringusiam mažyliui, papurto laikydami jį už kojų žemyn galva ar suduodami smūgį tarp menčių.
Tačiau ne visuomet apskaičiuojamos jėgos, kita vertus, ne visi ir žino, kokia ta jėga turėtų būti. Šiuo atveju taip pat yra tikimybė, kad kraujas gali išsilieti į smegenis.
Medicinos mokslų daktaras R.Kėvalas nepritaria ir mankštai, kai vaikas metamas aukštyn bei sukamas ratu.
Tai irgi pavojinga, nes smegenyse gali atsirasti kraujosruva. Juo labiau kad kai kuriais atvejais apie kūdikį ištikusią traumą nežino net ir patys tėvai, – artimieji ar auklės ne visada prisipažįsta, jog, pavyzdžiui, netyčia išmetė mažylį iš rankų.