Šiandien posėdžiaujanti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų pritarti arba ne sprendimo projektui, kuriuo būtų įteisintas naujos visuomeninės institucijos – miesto gyvenamosios vietovės bendruomenės – atsiradimas, kartu patvirtinta ir jos atstovo rinkimo, atšaukimo ir atstovavimo bendruomenei tvarkos aprašas.
Pasak sprendimo projekto rengimui vadovavusios Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutės Paulaitienės, politikų ištartas „taip” padėtų įveikti barjerus tarp miesto bendruomenės ir vietos valdžios bei valstybės institucijų, padarytų jų bendravimą kur kas glaudesnį ir sklandesnį.
Sprendimo projekte siūloma miesto teritoriją į atskiras vietoves suskaidyti vadovaujantis jau patvirtintomis rinkiminių apylinkių ribomis. Tam tikros vietovės bendruomenės nariu galėtų tapti ne tik kokią nors nuosavybę joje turintis asmuo, bet ir kiekvienas toje teritorijoje gyvenantis aktyvus žmogus. Svarbu, kad visus juos sietų bendri viešieji poreikiai ir interesai.
Pagal sprendimo projektą, bendruomenės atstovas apibūdimas kaip asmuo, galintis teikti pasiūlymus seniūnijai, Savivaldybės administracijai ir jos struktūriniams padaliniams, turintis teisę gauti informaciją apie šių institucijų, taip pat apskrities viršininko administracijos bei Vyriausybės atstovo funkcijas, darbo laiką, planuojamus darbus.
Projekte taip pat įvardyta bendruomenės atstovo teisė pasisakyti Savivaldybės tarybos posėdžiuose apie bendruomenės problemas, siūlyti jų sprendimo būdus, raštu ir žodžiu skleisti informaciją apie bendruomenės veiklą, propaguoti jos tikslus ir uždavinius, organizuoti balsavimus jį išrinkusiems žmonėms rūpimais klausimais, gauti valdžios institucijų atsakymus raštu į paklausimus dėl bendruomenės teritorijoje planuojamų darbų ir kt.
Tarybai tvirtinti pateiktame sprendimo projekte įvardyta, jog bendruomenės atstovu galėtų būti išrinktas asmuo, mokantis valstybinę kalbą, ne jaunesnis kaip 18-os metų, turintis rinkimų teisę, neteistas dėl sunkaus nusikaltimo bei neturintis neišnykusio arba nepanaikinto teistumo, nepriklausyti įstatymų uždraustai organizacijai. Pagal sprendimo projektą, bendruomenės atstovas jam patikėtas pareigas eitų visuomeniniais pagrindais, t. y. atlyginimas jam nebūtų mokamas.
Pasak B. Paulaitienės, net jei miesto Taryba minėtam sprendimo projektui pritars, sprendimas tik nurodytų telktis pageidaujantiems miestelėnams, kokiu būdu šie galėtų realizuoti savo teisę, turėti jų interesus ginantį atstovą.
B. Paulaitienės įsitikinimu, ši idėja tikrai turėtų būti populiari tarp specifinių interesų turinčių miesto vietovių, tokių kaip Rimkai, Smeltė, Tauralaukis, Labrenciškės, buvęs Lypkių kaimas, gyventojų.
Siekiant suartinti miesto bendruomenę ir valdžios institucijas, dar pernai uostamiestyje ketinta steigti seniūnijas. Akstinas tam buvo jau kuris laikas gan sėkmingai gyvuojanti Melnragės ir Girulių seniūnija. Pasak Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Dovidaičio, ekspertų išvada buvo vienareikšmė – steigti Klaipėdoje seniūnijas nėra tikslinga. Antra vertus, buvo nustatyta, jog poreikio burtis tarp klaipėdiečių vis dėlto esama – jam patenkinti visiškai užtektų įteisinti savo renkamą atstovą turinčių atskirų miesto vietovių bendruomenių kūrimąsi.
Vilija Šilinienė
„Vakarų ekspresas”