SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, neigiamas Europos Komisijos sprendimas dėl Lietuvos galimybių įsivesti eurą kitais metais yra pačios ES problema – nepriimta valstybė, pastaraisiais metais pasiekusi geriausią Vakarų ir Rytų Europoje makroekonomikos rodiklių derinį. Kita vertus, labiau pasistengti galėjo ir Lietuvos Vyriausybė.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, vos 0,1 procentinio punkto viršyta infliacija tėra formalus argumentas neleisti Lietuvai įsivesti euro. Tikrųjų priežasčių, jo teigimu, reikėtų ieškoti kitur. Vienu argumentu galėtų būti ES noras taikyti vadinamąjį „bangos” metodą, t.y., laukti, kol kriterijus atiteks daugiau valstybių. Be to, greičiausiai nenorėta sukurti precedento.
Įtakos galbūt turėjo ir Graikijos fenomenas. Įtariama, kad ši šalis prieš tapdama euro zonos nare galėjo suklastoti savo rodiklius. Be to, Vakarų Europos politikai šiuo metu daugiau užsiėmę vidaus, o ne ES problemomis.
Priežasčių būta ir Lietuvoje. G.Nausėdos manymu, Lietuvos politikai buvo per dideli optimistai ir per ilgai nieko nedarė, neieškojo paramos. Aukščiausio rango pareigūnų vizitai į Briuselį, Frankfurtą ir kitur buvo organizuoti jau po to, kai susiformavo išankstinė neigiama nuomonė.
Jo manymu, buvo galima sumažinti infliacijos lygį: nukelti gamtinių dujų įkainių pakėlimą bent 1-2 mėnesiams ir vykdyti jį etapais. Taip pat mėginti susitarti su savivaldybėmis, siekiant nukelti viešojo transporto paslaugų tarifų didinimą. G.Nausėdos manymu, buvo galima siekti geranoriškai susitarti su kai kuriomis bendrovėmis, turinčiomis apčiuopiamos įtakos vartotojų kainų indeksui, įgyvendinti mokesčių naštą didinančias priemones (socialinį mokestį ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą) ne nuo 2006 metų sausio 1 dienos, o nuo liepos 1 dienos.
Kita vertus, G.Nausėdos manymu, užkirtusi kelią Lietuvai įsivesti eurą, ES pati patyrė nuostolių. Šiuo metu daugelio euro zonos narių rodikliai yra daug prastesni nei Lietuvos, tad tarsi taikomi dvigubi standartai. Pavyzdžiui, Graikija šiuo metu netenkina net trijų Mastrichto kriterijų. Tai neigiamai nuteiks euro entuziastus Lietuvoje.
Be to, G.Nausėdos manymu, tebetaikydamos dar 1991 m. patvirtintus reikalavimus, ES institucijos tiesiog parodė savo nesugebėjimą operatyviai reaguoti į akivaizdžius įvykusius pokyčius. Praleista ir puiki galimybė įtvirtinti euro zonos kaip demokratiškos, dinamiškos ir augančios įvaizdį.
Galimybių yra
Ekonomikos ekspertas mano, kad dabar didelė klaida būtų tikėti, jog artimiausiais metais euro įsivesti nebeįmanoma, arba eikvoti energiją Mastrichto konvergencijos kriterijams modifikuoti. Nors 2006-2007 metams jis prognozuoja daug infliaciją skatinančių veiksnių, palankiai susiklosčius aplinkybėms, Lietuva jau po pusmečio arba metų vėl gali tapti realia pretendente įstoti į euro zoną.
Tam reikėtų kelių sąlygų – Mastrichto infliacijos kriterijus lieka panašaus lygio kaip ir dabar – apie 2,5 procento. Maisto produktai šių metų vasarą Lietuvoje dėl sezoninių priežasčių atpinga labiau nei 2005 metų vasarą. Be to, pasitvirtina analitikų prognozės, ir iki kitų metų pradžios euras smarkiai sustiprėja dolerio atžvilgiu, teikdamas daug privalumų mūsų šaliai ir kt.
Eksperto manymu, didelių pokyčių neįsivedus euro Lietuvoje neturėtų būti. Finansų rinkoje teoriškai galimi laikini trumpalaikių palūkanų normų svyravimai, tačiau juos neutralizuos daugiapakopė sprendimo dėl euro įvedimo skelbimo procedūra. Nekilnojamojo turto rinkoje spekuliuotojų euro įvedimo veiksniu laukia iššūkis.
Tuo tarpu namų ūkių sektoriaus laukia ne ką lėtesnis darbo užmokesčio augimas, nei kad būtų buvęs įvedus eurą. Be to, nusiramins piliečiai, nepasitikintys euru.
Vietos ir užsienio investuotojai gali įdėmiau stebėti tai, ką darys šalies Vyriausybė ekonominės politikos srityje. Kai kurie investuotojai gali lūkuriuoti.