Lietuvos saugumo tinkle – šlovinamas Rusijos verslininkas

Pastarųjų dienų įvykiai, besirutuliojantys aplink Darbo partiją, primena prieš kelerius metus liepsnojusį Prezidento Rolando Pakso skandalą. Vėl minimos Rusijos specialiosios tarnybos ir jų galimos sąsajos su mūsų šalies valdžios ešelonuose esančiais asmenimis. Panašumo įspūdį sustiprina tas faktas, jog vienam Rusijos verslininkų, kuris neoficialiai įvardytas kaip tarpininkas tarp tų tarnybų ir valdančiosios Darbo partijos, Lietuvos Respublikos Prezidentas, tik šiuokart Valdas Adamkus, išimties tvarka suteikė mūsų šalies pilietybę.

Tarpininkavo sportininkai ir politikai

Nuo praėjusio penktadienio Lietuvos žiniasklaida pradėjo linksniuoti Rusijos ir Ukrainos verslininkų Jakovo Goldovskio, Michailo Čiorno ir Dmitrijaus Buriako pavardes. Remiantis šaltiniais Valstybės saugumo departamente (VSD), pranešta, jog VSD tiria, ar Rusijos specialiosios tarnybos per ofšorines kompanijas nefinansavo Darbo partijos. Neva už tų ofšorinių kompanijų stovi būtent tie minėti Rusijos ir Ukrainos verslininkai.

Visi šie verslininkai daugiau ar mažiau susiję su Lietuva, tačiau bene glaudžiausi ryšiai su mūsų šalimi sieja D.Buriaką, kuris jau penkerius metus turi ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos pilietybę. Pilietybė išimties tvarka dabar 49-uosius gyvenimo metus skaičiuojančiam verslininkui buvo suteikta 2001-aisiais, pirmosios Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu.

D.Buriakui, siekiančiam gauti pilietybę, tuomet tarpininkavo praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Algimantas Pavilionis, tuometinis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Vytautas Plečkaitis ir Seimo narys Justinas Karosas.

Rekomendacijose Prezidentui buvo nurodyta, jog D.Buriakas nusipelnė Lietuvai savo investicijomis ir verslo plėtra mūsų šalyje bei labdaringa veikla.

Biografija nesidomėjo

Parlamentaras J.Karosas, „Kauno dienos” paprašytas prisiminti penkerių metų senumo įvykius, tvirtina, kad jis, prieš rašydamas tarpininkavimo raštą, pernelyg nesidomėjo D.Buriako biografija.

„Tuo metu jis man buvo žinomas kaip verslininkas, kuris čia investavo, ir mane tai paskatino jį paremti, kadangi jis tuomet, taip sakant, parodė dėmesį Lietuvai. Toliau apie jį, žinoma, aš nieko nežinau, neturėjau su juo jokių reikalų. Tuomet jis buvo tiesiog investuotojas, atėjęs į Lietuvą, o tai Lietuvai buvo labai aktualu. Daugiau apie jo biografiją jokių faktų nežinau”, – teigia J.Karosas.

Pasak parlamentaro, į jį su prašymu tarpininkauti kreipėsi ne pats D.Buriakas asmeniškai, o „tie žmonės, kurie norėjo investicijų Lietuvoje”. Vėliau J.Karosas patikslino, kad kalbama apie investicijas į vaistažolių bendrovę Švenčionyse.

„Suprasdamas, kad investicijos labai aktualu, aš tokią rekomendaciją pateikiau. Bet ne aš sprendžiau tuos dalykus. Ta rekomendacija, matyt, nebuvo tas pagrindas. Man atrodo, kad prieš teikiant pilietybę, pagal esamą tvarką, buvo išsiaiškinta, kas jis per žmogus. O aš tais tyrimo dalykais neužsiimu”, – lyg teisindamasis kalbėjo J.Karosas.

Parlamentaras prisiminė, kad dar kartą D.Buriaką buvo sutikęs per kažkurios atmintinos datos ar valstybinės šventės minėjimą Lietuvos ambasadoje Maskvoje.

Pastatė skulptūrų kompoziciją

D.Buriakas, tarptautiniu mastu bene geriausiai žinomas kaip tarptautinės kompanijos „Vision International People Group”, parduodančios biologiškai aktyvius maisto priedus ir gydomąją kosmetiką, prezidentas, vien oficialiai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje yra investavęs dešimtis milijonų litų.

1999 m. D.Buriakas įsigijo bendrovę „Švenčionių vaistažolės” ir nusipelnė vietinės Savivaldybės pagarbos. Prieš trejus metus Švenčionių rajono savivaldybės taryba jam suteikė Švenčionių rajono garbės piliečio vardą. Be šio verslininko, rajono garbės piliečio vardai dar yra suteikti dabartiniam premjerui Algirdui Brazauskui, Seimo vicepirmininkui Česlovui Juršėnui ir žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei.

Kaip pažymima D.Buriakui skirtame Švenčionių rajono savivaldybės tinklalapio puslapyje, šis verslininkas į vaistažolių bendrovės statybas, plėtrą ir gamybinius įrengimus investavo daug lėšų. „Jo dėka UAB „Švenčionių vaistažolės” išlaikytos buvusios ir sukurta nemažai naujų darbo vietų”, – rašoma pristatant garbės pilietį.

Ten pat vardijami D.Buriako nuopelnai ir pačiam Švenčionių miestui: „Zigmo Žemaičio gimnazijoje įrengtos informatikos klasės, nupirkta kompiuterinė įranga – tam skirta daugiau nei 40 tūkst. litų, suteikta parama miesto parko tvarkymui – įrengiant aikštę, pastatant joje skulptūrų kompoziciją”.

Rajone – retas svečias

Rajono vicemeras Vaidotas Prunskus, ministrės K.Prunskienės sūnus, „Kauno dienai” sakė, kad po to, kai pasklido žinios apie tai, jog VSD tiria sąsajas tarp Rusijos specialiųjų tarnybų ir Darbo partijos, o tarpininko vaidmuo šioje istorijoje priskiriamas D.Buriakui, Savivaldybėje juntamas sumišimas.

„Kol nėra kažkokio teisėsaugos organų vertinimo, mums patiems ką nors vertinti labai sunku. Be abejo, nėra labai smagu, kai kalbama apie kažkokias sąsajas. Dabar negalima sakyti, kad tai kriminalinės sąsajos, bet vis viena pateikiama tokia informacija, kad ne viskas švaru. Tai ir vertinimas dabar toks, kad nėra labai malonu girdėti apie Tarybos priimtą sprendimą suteikti garbės piliečio vardą ponui Buriakui”, – sakė vicemeras.

Anot V.Prunskaus, Rusijos verslininkas Švenčionių rajone yra retas svečias. Garbės piliečio vardas jam buvo suteiktas 2003-iaisias, tačiau šį titulą pažyminčio ženklo D.Buriakas atvažiavo atsiimti tik po metų ar dvejų.

Paklaustas, ar daugiau nėra nė vieno rajonui tiek nusipelniusio verslininko, kuris taip pat būtų vertas garbės piliečio vardo, V.Prunskus sakė, kad yra kitokiais būdais pagerbtų vietos verslininkų, o šiuo metu kaip tik Savivaldybės internetiniame tinklalapyje yra paskelbtas kreipimasis į visuomenę, kad ši siūlytų kandidatus į garbės piliečius.

Prisidėjo plėtodamas ryšius

Bene labiausiai matoma D.Buriako investicija Lietuvos sostinėje yra prieš pusketvirtų metų Neries pakrantėje pastatytas sporto, verslo ir pramogų centras „Forum Palace”. Oficialiai skelbiama, kad į 18 tūkst. kv. m ploto penkiaaukštį pastatą buvo investuoti 68 mln. litų. UAB „Forumo rūmai”, kuriems priklauso pastatas, valdo tik du akcininkai – D.Buriakas ir jau minėtas Š.Marčiulionis, tarpininkavęs Rusijos verslininkui siekiant Lietuvos pilietybės.

Rusijos verslininką ir buvusį krepšininką sieja ne vien tik tai. D.Buriakas taip pat yra vienas dabar jau užgesusios Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL), kurią entuziastingai kūrė Š.Marčiulionis, savininkų. D.Buriako susidomėjimas krepšiniu tuo nesibaigia – nuo 2000-ųjų jis yra Ukrainos krepšinio komandos „Kyev” savininkas ir prezidentas.

D.Buriakas, be Lietuvos pilietybės raštų, 2003-iaisiais iš Prezidento yra gavęs ir apdovanojimą „Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga”.

Tiesa, šis atminimo ženklas tuomet buvo įteiktas daugiau nei pusantro tūkstančio politikų, visuomenės ir kultūros veikėjų. Ilgo apdovanotųjų sąrašo pradžioje įrašytos ir tuometinių Čekijos bei Lenkijos prezidentų Vaclavo Havelo bei Aleksandro Kvasnevskio pavardės. Vis dėlto, nuskambėjus įtarimams apie galimas D.Buriako tiesiogines sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, šis faktas skamba daugiau nei ironiškai.

Sukurtas milžiniškas agentų tinklas

Gimęs Maskvoje, tačiau vaikystę kartu su tėvais praleidęs Mongolijoje, D.Buriakas po mokyklos įgijo geologo specialybę. Jo specializacija – retųjų ir radioaktyvių metalų paieška. Vėliau jis įgijo dar vieną – kultūrinių masinių renginių režisieriaus – specialybę.

„Perestroikos” laikotarpiu D.Buriakas nusprendė pradėti verslą ir dar 1988 m. įkūrė vieną pirmųjų kooperatyvų Sovietų Sąjungoje. Kapitalą susikrovė prekiaudamas juodaisiais ir spalvotaisiais metalais.

1996 m. D.Buriakas kartu su prancūzu Fabrisu Kerervė Maskvoje įkūrė bendrovę „Vision”, kuri ėmė verstis maisto papildų prekyba. Išskirtinis bendrovės veiklos bruožas tas, kad jos prekių nerasi nė vienoje parduotuvėje – produkciją platina didžiulis prekybos agentų tinklas. Teigiama, kad dabar vien Rusijoje šiai bendrovei dirba nuo 400 iki 450 tūkst. žmonių. Per dešimtmetį bendrovės veikla išsiplėtė į keliolika aplinkinių šalių. „Vision” padalinys yra ir Lietuvoje.

Rusiškuose interneto tinklalapiuose galima rasti aprašomus tuos bendrovės „Vision” istorijos momentus, kurių neafišuoja pats D.Buriakas. Rusijos verslininko ir jo partnerio iš Prancūzijos vaidmenys bendros veiklos pradžioje buvo tokie – D.Buriakas į naująją kompaniją investavo pinigus, o F.Kerervė vadovavo bendrovės veiklai Maskvoje.

Tuo metu D.Buriakas, kuris anot gandų, tėvynėje turėjo problemų, rezidavo Londone, tačiau kai 1998 m. Rusijoje kilo ekonominė krizė, D.Buriakas galiausiai sugrįžo į Maskvą, o iš jos išvyko ir visiems laikams su „Vision” atsisveikino F.Kerervė. Rusiški internetiniai šaltiniai teigia, jog prancūzas su savo kurta bendrove išsiskyrė ne savo noru.