Geležinkelių ūkis atsidūrė ant permainų slenksčio – „Lietuvos geležinkeliams” leista branginti bilietus keleiviams, o Seimo nariai šiandien sprendžia, kaip neliberalizuoti tranzito į Kaliningradą, neužrūstinant Europos Parlamento
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vakar nutarė nuo 10 iki 20 centų už kilometrą padidinti maksimalią „Lietuvos geležinkelių” (LG) keleivio vežimo tarifo ribą, iki kurios įmonė galėtų branginti savo paslaugas.
„Mes tik nustatėme maksimalų tarifą, iki kurio LG gali didinti kainas už keleivių vežimą. Kiek jie kels kainas, per kiek laiko pasieks nustatytą tarifo ribą – jų apsisprendimo reikalas”, – teigė komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.
Pastarąjį kartą maksimalią keleivių vežimo tarifo ribą – 10 ct už kilometrą – komisija buvo patvirtinusi prieš septynerius metus. Tačiau LG tik šiemet traukinių bilietų kainas priartino prie tarifo ribos.
Milžiniškos sąnaudos
„Jie labai žiūri į rinką ir puikiai supranta, kad staiga pakeltos kainos atbaidys daug keleivių”, – sakė Jankauskas. Jis tikino, kad tik penkiskart pabranginus traukinių bilietus keleivių vežimas LG atsipirktų, bet taip kelti maksimalią tarifo ribą nėra ekonominės prasmės. „Mūsų sprendimas buvo tik formalumas. Iš tiesų reikia labai rimtų Vyriausybės sprendimų, nes keleivių vežimas yra viešas interesas”, – teigė Jankauskas.
Keleivių vežimas LG yra nuostolingas. Didžiąją dalį prarastų lėšų bendrovė padengia iš pelningo krovinių vežimo, dalį nuostolių kompensuoja valstybė. LG keleivių vežimo direkcija tvirtino, kad važiavimas traukiniais artimiausiu metu brangs nedaug.
„Negalima nustatyti didesnių kainų nei rinkos. Kainos šiek tiek didės, bet nedaug ir ne iš karto. Kainų nustatymo procedūra bus ilga, nes tai ir politinis, ir ekonominis aspektas”, – kalbėjo direkcijos viršininko pavaduotoja Vilija Ladygienė.
Jos teigimu, šiuo metu keleivio vežimo savikaina yra beveik 47 ct už kilometrą, mat sąnaudos kasmet didėja. „Mus gelbėtų 50 ct už kilometrą. Bet kas tuomet važiuos? Mes veikiame rinkos sąlygomis, ir toks kainų šuolis visiškai sužlugdytų keleivių vežimą”, – sakė Ladygienė.
Svarbus sprendimas
Komisijos leidimas LG dvigubai branginti keleivių vežimą nėra vienintelis sprendimas, turėsiantis įtakos bendrovės veiklai. Šiandien Seimas svarsto Geležinkelių transporto kodekso pataisas, kurias priėmus būtų liberalizuota tiek keleivių, tiek krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai reikštų LG dominavimo pabaigą.
Tiesa, politikai įtemptai svarsto, kaip išgelbėti pelną, gaunamą iš tranzito vadinamuoju Kaliningrado koridoriumi. Dabar daugiau nei trečdalį visų LG pajamų sudaro pajamos iš tranzito į Kaliningradą.
Lietuva yra vienintelė ES valstybė, per kurią eina tranzitas iš trečiosios šalies (ne ES valstybės – red.) į trečiąją šalį, todėl LG praradus monopolį ir į rinką žengus kitiems vežėjams pelningiausias tranzito maršrutas gali būti užvaldytas Rusijos ar Baltarusijos kompanijų.
Pernai gruodį didelėmis Lietuvos politikų pastangomis ES Taryba pritarė, jog krovinių geležinkeliais tranzitą iš trečiosios į trečiąją šalį gali vykdyti nacionalinis vežėjas – šalis turi teisę taip nuspręsti. Tačiau ši pataisa įsigalios, jeigu jai pritars Europos Parlamentas. Tikimasi, jog klausimas bus svarstomas Europos Parlamente pavasario sesijos metu.