Lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą dėl galimo 1972 m. Romo Kalantos įvykių dalyvio neįgalaus Jurijaus Mičiulio lygių galimybių pažeidimo.
J.Mičiulis kol kas nėra teisiškai pripažintas kaip asmuo, represuotas už pasipriešinimą okupaciniam režimui.
Tyrimą A.Burneikienė dėl įsitikinimų pradėjo savo iniciatyva. Informacijos tyrimui pradėti kontrolierė gavo iš nukentėjusiojo pažįstamų bei žiniasklaidos.
Už dalyvavimą demonstracijoje po R.Kalantos susideginimo, J.Mičiulį suėmė ir nuteisė 5 metams laisvės atėmimo. Jis buvo nuteistas pagal LTSR Baudžiamojo kodekso straipsnį „pasikėsinimas tyčia sunaikinti valstybinį turtą”. Bausmės laikas nebuvo sutrumpintas nė viena diena.
Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijoje, Bublių kaime gyvenantis Jurijus Mičiulis yra neįgalus, neturi darbo ir gyvena iš skurdžios pensijos. Jo buitis labai varginga – jis neturi net elektros. Pensija būtų gerokai didesnė, jei jis būtų pripažintas asmeniu, represuotu už pasipriešinimą okupaciniams režimams.
„Gyvenu prasčiau negu kalėjime, bet mano pranašumas – laisvė!”, sako iki šiol „Sąjūdžiu” žmonių tebevadinamas Jurijus Mičiulis. Pats Jurijus susitaikė su lemtimi ir nebesiima žingsnių teisybei ieškoti; tam trukdo ir negalia – jam sunku vaikščioti.
„Jei pasirodys, kad dėl įvairių įstatymų viršenybės niekaip negalėsime padėti šiam žmogui, tai bent tikimės, kad sukelsime viešas diskusijas, juolab kad tie įvykiai 1972 m. kaip tik vyko gegužės mėnesį, o dabar minime jų metines. Galbūt siūlysime šį atvejį net „Bėdų turgaus” laidai ar kitoms pagalbos žmonėms tarnyboms”, – teigia Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2005 m. buvo gavusi skundą dėl to, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija atsisakė suteikti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą skundo pareiškėjai dėl to, kad tuo metu ji buvo mažametė, tai yra, kad trūko savarankiškos ir sąmoningos jos veiklos įrodymų. Tai, pareiškėjos nuomone, įgalino manyti, kad už nepriklausomybę privalo kovoti tik tam tikro amžiaus žmonės. Šis tyrimas baigėsi tuo, kad teismas įpareigojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pripažinti moteriai laisvės kovų dalyvio teisinį statusą.
Tarnybos veiklos pradžioje 1999 m. gautas 31 skundas, 2000 m. – 52, 2001 m. – 63, 2002 m. – 72, 2003 m. – 50, o 2004 m. – 57. Iš viso per 1999 – 2005 metus tarnyba gavo 453 skundus bei dar atliko 90 tyrimų savo iniciatyva. Per visus tarnybos gyvavimo metus kiek dažniau skųsdavosi moterys, išskyrus 2000 m., kai vyrų skundų gauta daugiau, nei moterų.