Aštuntosios Kauno miesto dienos, pavadintos „Perpetuum mobile” – amžinu judėjimu, baigėsi tradiciniu fejerverku ant Aleksoto tilto.
Orai nelepino
„Skandalų, nelaimių neįvyko ir, manau, kad šventė pavyko. Kuo skyrėsi šios Kauno dienos nuo kitų? Dabar koncentravomės į kelis didelius projektus – miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais”, prancūzų grupę „no Jazz”, „Roko ratą”. Tiesa, šį kartą didžiausias priešas ir liūdesys buvo prastas oras, – teigė renginio režisierė Zita Vaškelienė. – Toks prastas oras buvo tik vieną kartą, kai Kauno dienos vyko Nemuno saloje”.
Lietus, vėjas ir šaltas oras sekmadienį vis dėlto atbaidė dalį kauniečių ir miesto svečių. Laisvės alėjoje anksčiau nei įprastai pakavosi mantą bei prekes gatvės prekybininkai.
„Šiemet per tris dienas uždirbome beveik perpus mažiau nei pernai per dvi”, – šildydamiesi brendžiu guodėsi Rotušės aikštėje įsitaisę prekybininkai. Jiems teko ne tik slėptis nuo krušos, bet pakilus stipriam vėjui gaudyti savo lauko barų skėčius bei pradėjusias skraidyti prekes.
Grojo ir per lietų
„Kas moka geriausiai linksmintis?! Koks pats gražiausias miestas?!” – žiūrovus ragino Rotušės aikštėje pakilęs į sceną vedėjas. Atsako jis sulaukė: minia suūžė.
Prieš baigiamąjį festivalio koncertą su žvaigžde iš Prancūzijos – grupe „no Jazz” oras atšilo, Rotušės aikštėje pastebimai gausėjo žmonių. Į pasaulinę džiazo areną lyg uraganas įsiveržę ir per ketverius metus užkariavę daugybę simpatijų prancūzai pamažu įšildė kauniečius.
Tačiau gamta nepasidavė: žmonėms teko iškęsti dar vieną liūtį. Penki ekstravagantiški paryžiečiai tęsė savo pasirodymą, kuriame džiazą derino su „funk”, „drum’n’bass”, „techno”, „electro”, „post-funk” ir kitais šiuolaikiniais stiliais.
Spalvų žaismas
„Fejerverkas bent iš dalies atpirko prastą orą”, – kalbėjo Kauno dienų baigiamojo akordo liudininkai ir ištvermingiausi kauniečiai. Šį kartą fejerverkui, pavadintam „Nemuno alsavimu”, nereikėjo nei sraigtasparnio, nei kariškių, nei kaskadininkų.
Beveik 6 minutes trukusiam fejerverkui buvo panaudota apie 200 kilogramų sprogstamųjų medžiagų. Fejerverkai pakilo iki 150 metrų aukščio. Pagal muziką atliktoje kompozicijoje spalvotus burbulus keitė figūros – ratai, saulėgrąžos.
Tai buvo muzikos ir spalvų žaismas. Baigiamojo Kauno dienų akordo metu nakties tamsoje supokšėjo 1000 spalvomis virtusių šūvių.