Mieste vykusiame visuomeninių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi” organizuotame renginyje „Mitai ir tikrovė apie narkotikų vartotojus” apskrities vyriausioji gydytoja Raimonda Ulianskienė pranešė šokiruojančią naujieną.
Remdamasi Lietuvos sveikatos informacijos centro 2005 metų duomenimis, gydytoja pareiškė, kad Panevėžyje sergamumas priklausomybės ligomis daugiau kaip 5 kartus lenkia šalies vidurkį.
Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 95,3 sergančiojo narkomanija, toksikomanija ar alkoholizmu. Vilniuje šis rodiklis yra toks pat – 95,3, o Panevėžyje iš 100 tūkstančių gyventojų priklausomybės ligomis serga net 500.
R.Ulianskienė prisipažino, jog sveikatos informacijos centro duomenys ją taip pat pribloškė, tačiau gydytoja nemano, kad šie skaičiai laužti iš piršto.
„Matyt, šie duomenys, kitaip nei daugelyje miestų, atitinka tikrovę. Mes neslepiame galvos smėlyje kaip stručiai”, – sakė ji.
Narkomanai neslėpė veidų
Koalicijos „Galiu gyventi” renginys, skirtas keisti visuomenės požiūrį į narkomaniją, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo ir patys kvaišalų vartotojai: vieni jų jau atsisakę, kiti – mėginantys tai daryti.
Narkomanai buvo labai atviri – pasakojo apie save, nevengė nepatogių klausimų ir netgi sutiko būti fotografuojami. Tarp šių jaunų žmonių buvo ir keli panevėžiečiai, dabar dirbantys ar besimokantys sostinėje.
Padedami medikų ir socialinių darbuotojų, kvaišalų vartotojai paneigė penkis visuomenės sąmonėje įsišaknijusius mitus apie narkomanus.
Pirmasis mitas – narkotikų vartotojai yra asocialūs, neturintys darbo, neišsilavinę asmenys.
Iš tiesų narkotikus šalyje labiau vartoja didesnes pajamas gaunantys žmonės. Antai kokaino vartotojai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dažniausiai yra turtingi verslo, meno sferai priklausantys asmenys.
Ekstazį ir kokainą vartoja vadinamasis „auksinis” jaunimas, besilinksminantis naktiniuose klubuose. Namų šeimininkės mėgsta amfetaminą.
Tik tarp intraveninių narkotikų vartotojų dominuoja socialiai neprisitaikę asmenys.
Buvęs narkomanas, o dabar iš kvaišalų liūno padedantis išbristi kitiems Robertas patikino asmeniškai pažįstąs įvairiausiems socialiniams sluoksniams priklausančių narkomanų.
Liga visam gyvenimui
Netiesa, kad priklausomi nuo narkotikų asmenys gali kontroliuoti kvaišalų vartojimą.
„Tai iliuzija. Vartojant narkotikus atsiranda psichinė priklausomybė.
Iš pradžių nori patirti kažką panašaus į orgazmą, o paskui ieškai jų, kad pašalintum nemalonius jutimus”, – aiškino buvęs narkomanas dailininkas Daumantas Každailis.
Mitas yra tai, kad reikia tik valios, norint nutraukti narkotikų vartojimą. Pasak Roberto, narkomanija yra liga, todėl narkomanams būtinas gydymas.
Netiesa ir tai, kad sergantiesiems priklausomybės liga užtenka tik trumpalaikio gydymo. Narkomanija yra chroniška liga. Pasak medikų, kaip ir sergant kitomis chroniškomis ligomis, išlieka didelė tikimybė atkristi.
Detoksikacija, kurią už nemažus pinigus taip siūlo privačios gydymo įstaigos, kvaišalų vartotojų teigimu, išvalo tik organizmą, bet ne smegenis.
„Reikia dirbti galva, o tai labai sunku”, – sakė Robertas, kurio pirmoji žmona mirė nuo kvaišalų.
Tik iš dalies teisybė, kad narkomanų gydymas labai brangiai kainuoja. Specialistai tvirtina, jog negydomas narkotikų vartotojas tampa dar didesne našta visuomenei.
Moksleiviai labai pažeidžiami
Renginio dalyviai diskutavo, kodėl tarp moksleivių tarsi maras plinta kvaišalai. Dizainą Vilniuje studijuojanti panevėžietė Aistė iš savo patirties žino, kad į narkotikus jauną žmogų pastūmėja kompleksai, noras priklausyti vadinamajam „kietųjų” klanui.
D.Každailis teigė, kad mokyklose vaikams lengviau nei butelį alkoholio įsigyti kvaišalų.
Panevėžio priklausomybių ligų centro direktorės Neringos Šinkūnienės nuomone, mokyklose daugėja narkotikų vartotojų dėl nerašytų „vilkų įstatymų”. „Jautrūs vaikai neatsispiria spaudimui”, – sakė gydytoja.
R.Ulianskienė įsitikinusi, kad narkomanijos problemą reikia spręsti kompleksiškai – pradedant prevencija mokyklose, baigiant narkomanų gydymu.