Vis neramiau darosi Panevėžio priemiesčiu vadinamoje Dembavoje.
Šeštadienio naktį čia įvyko kruvina drama. Peršautas jaunuolis ligoninėje vaduojasi mirtimi, o su juo tuo metu buvę draugai vengia akistatos su žurnalistais.
Prieš šešerius metus Dembavoje, tik kitoje vietoje, žudiko kulkų buvo mirtinai suvarpyti du jauni vyrai. Kriminalistai tada neabejojo, kad tai buvo nusikalstamo pasaulio atstovų tarpusavio karų pasekmė.
Kulkos perskrodė galvą
Nepatikrintais duomenimis, nežinomi užpuolikai patykojo nuo upės grįžtantį jaunimo būrį ir į vieną vaikiną paleido pliūpsnį šūvių. Jaunimo pulke buvo ir merginų.
Dviem šūviais į galvą sunkiai sužeistas Dembavoje, Veteranų gatvės 3-iajame name, gyvenantis 18 metų Vidas Stanevičius.
Kaip pranešė Panevėžio rajono kriminalinės policijos vadovas Stasys Petraitis, peršautas jaunuolis policijai gerai žinomas. Oficialiai vaikinas niekur nesimokė ir nedirbo, tik neseniai buvo užsiregistravęs darbo biržoje.
Anot liudininkų, žudikai buvo kaukėti ir su baltomis pirštinėmis, aukos tykojo atvažiavę dviem automobiliais ir išsislapstę už namų bei krūmų.
Policijos pareigūnų tvirtinimu, šaudyta iš perdirbto dujinio pistoleto.
Į ligoninę nugabentą jaunuolį medikai operavo tris valandas. Viena kulka buvo perėjusi žandikaulį ir lūpą, kita įstrigusi galvoje. Medikai kulkas pašalino.
Sekmadienio popietę V.Stanevičius dar tebebuvo komos būklės. Medikai artimiesiems sakė, kad paciento būklė stabilizavosi, smegenys nepažeistos, ir davė vilčių, jog jis išgyvens.
Šaudymo vietą žymi kraujas
Veteranų gatvės bendrabučio tipo daugiabutis, kurio kieme vyko kruvinas susidorojimas ir kuriame gyvena nukentėjusysis, yra Dembavos pakraštyje, visiškai netoli Nevėžio upės.
Prie laiptinės stoviniavęs būrelis paauglių, paklausti apie naktinius įvykius, iš pradžių tvirtino nieko nematę, nežiną ir negirdėję.
Vėliau augesnis vaikinukas parodė ranka į pirmąjį gatvės namą ir tarstelėjo, kad ketvirtame aukšte, pro kurio langus nežmoniškai plyšojo muzika, ir gyvena sužeistasis.
Naktinis gyvenimas – baisus
Pasibeldus į nurodyto buto duris, niekas neatsiliepė ir nepriėjo, o muzika toliau drebino namą visu smarkumu. Tik vėliau kaimynai prasitarė, kad čia gyvenanti sužeistojo draugė. Ji esą vengusi žurnalistų.
Pavyko prisiskambinti tik prie vieno trečio aukšto durų. Jas atidariusi moteris prisipažino naktį girdėjusi triukšmą.
„Triukšmas čia pas mus naktimis įprastas dalykas. Kol durų nelaužia, tai ir nežinom, kas vyksta”, – dembaviškių gyvenimo būdą vienu sakiniu nupasakojo pašnekovė.
To paties bendrabučio pirmo aukšto gyventojas labai nustebo, kad per šaudymą nukentėjusio jaunuolio ieškome jų name. Vyras nurodė belstis į gretimo namo penkto aukšto butų duris.
Žurnalistams primelavę paaugliai tik šaipėsi į akis, kad nebijo nieko – nei viešumo, nei policijos, ir tvirtino, esą jiems „ant visko nusišvilpt”.
Klanas liudijo siaubą
Pasiblaškę nurodytame bendrabutyje aptikome vyrą, kuris tiksliai žinojo šaudymo vietą. Žmogus sakė anksti rytą nešęs į konteinerį šiukšles ir šalia laiptinės, prie namo sienos, išvydęs didžiulį klaną sukrešėjusio kraujo.
„Supratau, kad čia įvyko kažkas rimta, ne šiaip iš nosies kraujas paleistas”, – pasakojo vyriškis.
Sekmadienio popietę kraujo klanas nuo šaligatvio jau buvo nuplautas, tačiau ant namo sienos dar aiškiai matėsi į šonus ištiškusios tamsiai raudonos dėmės.
Kaip išsiaiškinome vėliau, tiesiai virš šios vietos yra sužeistojo V.Stanevičiaus tėvų butas, kuriame vaikinas gyvena su tėvu, motina ir dviem jaunesniais broliais.
Iš pirties – į paupį
Penkių asmenų Stanevičių šeima glaudžiasi nedidukame bendrabučio kambarėlyje.
Sužeisto vaikino motiną Dianą Stanevičienę radome namie, moteris tik ką buvo grįžusi iš ligoninės. Jos sutuoktinio namie nebuvo. Kaip ir įvykio naktį, jis buvo kaime.
D.Stanevičienė prislėgtu balsu bandė pasidžiaugti medikų teikiamomis viltimis – nors sūnus tebėra komos būklės, bet jau neblogėja.
Nelaimės vakarą D.Stanevičienė sūnų paskutinį kartą matė apie 19 valandą. Tada jaunuolis su kaimynu ruošėsi eiti į viešą pirtį, esančią visai po bendrabučio langais.
Sūnus motinai žadėjo grįžti iki šiai išeinant į naktinę pamainą. Tačiau tą vakarą jiedu nebesusitiko.
Tik vėliau iš nelaimės vietoje kartu su Vidu buvusių draugų D.Stanevičienė sužinojo, kad sūnus iš pirties patraukė į paupį, kur vakarais mėgsta sėdėti vietinis jaunimas.
Mušęsis, bet nevogęs
Kartu su V.Stanevičiumi prie upės buvo ir Kristina Lukšytė, su kuria vaikinas draugauja jau 4 metai. Mergina mokosi M.Rimkevičaitės technologijų mokykloje maisto ruošėjos specialybės.
Tą vakarą iki išnaktų keli vaikinai ir merginos paupyje gurkšnojo alų.
„Lino” bendrovėje dirbanti D.Stanevičienė žinią apie tai, kad pasikėsinta į sūnaus gyvybę, išgirdo būdama naktinėje pamainoje. Jai telefonu paskambino K.Lukšytės motina ir pranešė apie nelaimę.
Tuojau pat į ligoninę nulėkusios moters medikai prie sūnaus neprileido.
„Man sakė, kad jis vaduojasi mirtimi, kad reikia palaukti, kol būklė stabilizuosis. Žinau, kad jį operavo 3 valandas”, – pasakojo D.Stanevičienė.
„Panevėžio rytui” D.Stanevičienė tvirtino nė nenumananti, kas galėjo trokšti jos vaiko mirties ir kėsintis jį pakirsti kulka.
Paklausta, už ką V.Stanevičius buvo papuolęs į teisėsaugos akiratį, moteris pasakė, kad sūnus už muštynes buvo gavęs lygtinę bausmę arba 40 parų.
„Jis nebuvo niekam skolingas, čia aplink daug visokių vagysčių vykdavo, būdavo, apklausia policija ir paleidžia, jis tikrai nebuvo į vagystes įsivėlęs”, – už sūnų galvą dėjo motina.
Paprašyta sūnaus nuotraukos, moteris nesugebėjo jos rasti. Buvo tik vaikystės nuotrauka, o pasui dar palyginti neseniai darytą nuotrauką vaikinas pasiėmęs ir kažkur pasidėjęs.
Kaukėti ir baltomis pirštinėmis
Apie kraupius nakties įvykius D.Stanevičienei papasakojo visą vakarą kartu su draugu buvusi ir užpuolimo sceną mačiusi K.Lukšytė.
Tą patį pasakojimą ji pakartojo ir „Panevėžio ryto” žurnalistei. Mergina tvirtino, kad lygiai tokią pat įvykio versiją papasakojo ir policijai.
Šeštadienio naktį, apie 1.30 val., linksmas jaunimo būrys grįžo nuo upės. Kai jie jau buvo pievoje, visai greta Veteranų gatvės 3-iojo namo, staiga jų link iš visų pusių puolę keli kaukėti, baltomis pirštinėmis mūvintys vyrai.
Vėliau įvykio dalyviai tvirtino, jog užpuolikai buvo atvažiavę dviem automobiliais, vienas jų stovėjo gatvėje, o kitas prie įsukimo į namo kiemą. Aukos jie tykoję pasislėpę krūmuose ir už gretimų namų kampo.
Užpulti nepažįstamųjų vaikinai ir merginos puolę bėgti kas kur ir slėptis. K.Lukšytė įbėgusi į namo laiptinę. Tuojau po to išgirdusi šūvius.
Prasilenkė su užpuoliku
Mergina sakė, kad labai sunku atsiminti daugiau netikėto užpuolimo detalių, nes kieme bei laiptinėje buvo tamsu, nedegė jokia lempa, o ir įvykis truko vos kelias minutes.
Tačiau ji tvirtino, kad užpuolikų buvo mažiausiai dešimt. Ir amžiumi jie atrodę vyresni nei prie upės buvusi kompanija.
„Kai išėjau iš laiptinės pažiūrėti, ar Vidas dar gyvas, prasilenkiau su vienu užpuolikų. Jo paimti į kiemą įsuko mašina, man atrodė, kad jis su kauke. Vidas dar turėjo sąmonę, labai dejavo. Nulėkiau ieškoti pagalbos, kviesti greitosios”, – jaudindamasi pasakojo K.Lukšytė.
Burnas užčiaupė draugai
Prie namo laiptinės stoviniavęs ir žurnalistų užkalbintas jaunimas toliau apsimetinėjo apie įvykius namo kieme nieko nežinantis. Tačiau dvi merginos prasitarė, jog tą naktį, kai aidėjo šūviai, buvo toje pačioje kompanijoje.
Pasiteiravus, ar iš tiesų buvo kaukėti užpuolikai, ar čia tik sugalvota versija norint nuslėpti tikrus įvykius, tarkim, paupyje besilinksminusios kompanijos vidaus konfliktą ir šūviais pasibaigusį santykių aiškinimąsi, pašnekovės aiškiai sutriko.
Tuomet vaikinai pradėjo laidyti replikas ir merginos, norėjusios dar šį tą pasakyti, staiga ėmė kartoti: „Nieko nemačiau, nieko nežinau”.
Banditai suvedinėjo sąskaitas
Prieš 6 metus Dembavoje sušaudyti du vyrai – 31 metų Vaidas Berdešius ir 33 metų Darius Lipnevičius. Pastarasis – sovietmečiu teisto verslininko, Darbo partijos nario Zenono Lipnevičiaus sūnus.
Kriminalistai tada neabejojo, kad tai buvo nusikalstamo pasaulio atstovų tarpusavio karų pasekmė.
D.Lipnevičius nebuvo žinomas pareigūnams, tačiau V.Berdešius – puikiai. Ilgą laiką šis vyras buvo „Svainijoje” nušauto banditų lyderio Vitalijaus Tuzovo, pravarde „Psichas”, vairuotojas.
Nusikaltėliai patykojo aukų V.Berdešiaus namų kieme ir sušaudė vyrus vos išlipusius iš automobilio. Žudikai dar spėjo atlikti ir kontrolinius šūvius, garantavusius, kad aukos tikrai neprisikels.
Dembava įvykių suvestinėje nuolat minima ir kaip nesibaigiančių vagysčių vieta. Pareigūnai nesistebi – ten gausu buvusių bendrabučio tipo namų.