Nukarūnuotas iki šiol aukščiausiu laikytas Juozapinės (292,7 metro) kalnas. Šis titulas atiteko apie puskilometrį į pietus nuo Juozapinės nutolusiam ir metru jį „praaugusiam” Aukštojo kalnui.
Šeštadienį Medininkuose (Vilniaus r.) įvyko naujo aukščiausio Lietuvos kalno vardynos. Jam išrinktas Aukštojo – vyriausio baltų dievo – vardas. Iki šiol aukščiausiu šalies kalnu laikyta Juozapinės kalva.
Kad Juozapinės kalnas nėra aukščiausias virš jūros lygio Lietuvos taškas pirmasis įtarė geografas dr. Rimantas Krupickas dar 1985 metais. Šis mokslininko atradimas prisimintas 2003 metais – susikūrė iniciatyvinė grupė, parengusi aukštumos sutvarkymo ir panaudojimo projektą. Tai alpinistas Vladas Vitkauskas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka, Lietuvos geografų draugijos viceprezidentas Rimantas Krupickas, inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis.
Daktaro Povilo Viskonto vadovaujami Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto specialistai, naudodami modernią kosminę GPS technologiją, užpernai nustatė, kad aukščiausias Lietuvos taškas yra ne Juozapinės kalnas, o šiek tiek piečiau esanti kalva. Jos aukštis virš jūros lygio siekia 293,84 metro. Kad skaičius būtų apvalesnis, ant kalno buvo užritintas akmuo, su iškaltu Aukštojo vardu ir užrašu „294 m”.
Šeštadienį Vilniaus rajone surengtos naujo aukščiausio kalno vardynos. Šventės pradžią paskelbė ant Medininkų pilies sienos užsilipęs Vilniaus žemaičių sąjungos trimitininkas. Profesorius Klimka džiaugėsi, kad pagaliau vyksta kalno vardynos ir skatino nepamiršti didingos Lietuvos praeities. Šventės dalyvių dėmesį traukė pilies aikštėje besikaunantys iš praeities atklydę karžygiai, leidę išmėginti jėgas ir žiūrovams. Didingą atmosferą kūrė ir Vilniaus Žemaičių sąjungos traukiamos sutartinės.
Po kultūrinės programos dalyviai pakviesti ant aukščiausio Lietuvos kalno nunešti bent mažą akmenuką. Garsiausio mūsų šalies alpinisto Vitkausko vedama marga žygeivių vilkstinė patraukė link Aukštojo kalno. Vieni nešė vėliavas, kiti akmenukus. Aukščiausioje šalies vietoje keliautojus pasitiko karių saugoma trispalvė. Čia memorialinis akmuo, žymintis aukščiausią tašką, buvo aplietas midumi ir pašventintas aukuro ugnimi. Per apeigas ant laužo buvo sudegintos verbos.