Narkotikų kontrolės departamento užmojis išgyvendinti kvaišalus iš diskotekų kol kas ypatingo susidomėjimo nesusilaukė – prie akcijos „Pramogos be narkotikų” prisijungė vos keli Klaipėdos naktiniai klubai.
Projekto iniciatoriai ragina visos šalies naktinius klubus vienytis kovoje su narkotikų vartojimu ir prekyba, tačiau greitų rezultatų jie ir patys nesitiki.
Projekto vykdytojai keisti tautos požiūrį į kvaišalų vartojimą žada paskaitomis ir konsultacijomis.
Kai kurie naktinių klubų atstovai mano, kad per tą laiką mada vartoti narkotikus diskotekose atslūgs savaime.
Kenkia reputacijai
Projektą „Pramogos be narkotikų” surengusio Narkotikų kontrolės departamento atstovė ryšiams su visuomene Vilma Janulytė „Klaipėdai” aiškino, kad, remiantis Skandinavijos šalių patirtimi, žadama rengti seminarus naktinių klubų apsaugos darbuotojams, administracijai, policijos pareigūnams, klubų lankytojams – jaunimui.
„Suprantu, kad šis veiksmų planas klubų vadovams gali atrodyti abstraktus, bet ilgainiui jie iš to turės naudos. Verslui narkotikai – lyg peilis į nugarą”, – įsitikinusi V.Janulytė.
Naktiniams klubams narkotikus vartojantys lankytojai pelno neneša, nes ištroškusieji geriausiu atveju geria mineralinį vandenį, o ne brangesnius alkoholinius gėrimus.
Tačiau V.Janulytė teigė, kad ne visi klubai nori jungtis prie akcijos, o priversti diskotekas dalyvauti projekte iniciatoriai negali. Anot jos, paradoksalu, bet už narkotikų platinimą klubo teritorijoje bausmės pasilinksminimo įstaigai nėra numatyta.
„Gali nukentėti tik klubo reputacija, jeigu jame daugybės lankytojų akyse nuo narkotikų stipriai apsinuodijo žmogus ar buvo pagautas prekeivis”, – teigė ji.
Platina apsaugininkai
Ypatingą dėmesį projekto organizatoriai žada skirti personalo švietimui. Darbuotojai bus mokomi atpažinti narkotikų prekeivius, sužinos, kaip elgtis, jeigu žmogus apsinuodijo narkotikais.
Viena projekto vykdytojų, Klaipėdos VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ketvirtojo skyriaus vyresnioji tyrėja Aušra Pietarytė pasakojo, kad kai kuriuose Klaipėdos klubuose per daug apsvaigę žmonės tiesiog išvejami iš klubo, jų būkle niekas nesirūpina.
Pareigūnė žino ir kitą apsaugininkų nuodėmę – klubuose jie patys prekiauja narkotikais ar už sutartą mokestį į klubą įleidžia narkotikų prekeivius iš gatvės.
Štai Palangoje į viešumą iškilo atvejis, kai narkotikus pardavinėjo naktinio klubo darbuotojas. Narkotikų kontrolės departamento atstovė V.Janulytė sakė neatmetanti galimybės, kad tokių pardavėjų gali būti ir daugiau.
„Girdėjau, kad kai kurie, žinodami apie vykdomą reidą, net policininkų į klubą neįleidžia”, – sakė ji.
Anot V.Janulytės, viskas priklauso nuo klubo vadovo – jeigu jis aiškiai pasako, kad narkotikams klube – ne! tai apsauginiai, bijodami prarasti darbą, nusikalstama veikla nenorės užsiimti. Klubo vadovas turi nuspręsti – užmerkti akis į savivalę ar jungtis prie „švaraus” verslo.
Keis mąstyseną
Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo surengtas susitikimas su naktinių klubų vadovais. Jie buvo supažindinti su akcija „Pramogos be narkotikų”.
Klaipėdos VPK pareigūnės A.Pietarytės teigimu, nors ji buvo kvietusi visų klubų atstovus, į susitikimą atėjo tik penki. Didesnių ar mažesnių diskotekų Klaipėdoje yra dar dukart tiek.
Ji numano, kodėl klubų vadovai kratosi projekto – su skeptišku požiūriu organizatoriai susidūrė, kai akciją pristatinėjo Vilniuje.
„Ten taip pat atsirado abejojančių, ar sugebėsime ką nors pakeisti. Kvaišalų klubuose atsisakymas – lėtas procesas, orientuotas į ateitį. Turi pasikeisti visuomenės mąstymas, o tai užtrunka”, – sakė A.Pietarytė.
Vyresnioji tyrėja pasakojo, kad Skandinavijoje kova su narkotikais diskotekose taip pat vyko ilgai. „Klubų klientų išties sumažėjo, bet neilgam. Tie, kurie vartojo, susirado kitas pasilinksminimo vietas, atėjo kiti, narkotikų nevartojantys klientai”, – aiškino A.Pietarytė.
Pasak jos, užsienyje šioje programoje dalyvaujantys naktiniai klubai įgauna „švaraus klubo” statusą.
„Narkotikų vartotojai ir pardavėjai mato specialų ženklą ir, žinodami, kad juos gali patikrinti, į klubą nebeina”, – sakė projekto vykdytoja.
Nenori paskaitų
Didžiausio ir jaunimo labiausiai pamėgto Klaipėdos naktinio klubo „Global” vadovas Mindaugas Bačiliūnas sakė, kad narkotikų problemą jis kartu su policijos pareigūnais bando spręsti jau pusantrų metų.
„Global” vadovas neneigė – į susitikimą savivaldybėje jis buvo pakviestas, tačiau pasiūlymo dalyvauti programoje „Pramogos be narkotikų” net nesvarstė.
„Nereikia man tų paskaitėlių. Kodėl turėčiau gaišti laiką susitikimams, kuriuose nieko konkretaus ir naudingo neišgirstu?” – klausė jis.
M.Bačiliūnas sutiko, kad kvaišalų vartojimas klube verslui yra nenaudingas, tačiau jis nežino, kaip jų atsikratyti.
„Net neįsivaizduoju. Mūsų apsauga bando gaudyti tuos, kurie į klubą neša kvaišalus, bet juk detektorių neturime – negalime šimtu procentų pasakyti, kas turi kišenėje, o kas – ne”, – aiškino „Global” vadovas.
M.Bačiliūnas nenorėjo sutikti su plačiai paplitusia nuomone, kad narkotikai platinami išskirtinai diskotekose.
„Pradėti reikėtų ne nuo mūsų. Narkotikus sėkmingai pardavinėja ir gatvėje. Pagauna kokį prekeivį, o jis pateikia standartinį atsakymą: „Pirkau iš nepažįstamojo klube. Kaip atrodė, neatsimenu”, – pasakojo „Global” vadovas.
Jo teigimu, didžiausias ekstazio vartojimo klubuose bumas buvo 1996-1997-aisiais. „Dabar ši tendencija slūgsta. Gal ilgainiui ji ir visai išnyks? Vis daugiau klubų lankytojų sugeba atsipalaiduoti nuo alkoholio, – padėtį komentavo M.Bačiliūnas.
Priklauso nuo vadovo
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys įsitikinęs, kad kovoti su kvaišalais klubuose būtina, tačiau greitų rezultatų tikėtis neverta.
„Rytoj pasikeitimų nebus – reikia penkerių-dešimties metų”, – sakė jis.
L.Slušnys nemano, kad programa „Pramogos be narkotikų” – kova su vėjo malūnais.
„Abejoju, kad daug naktinių klubų savininkų ryšis šiam žingsniui, nes apie ekologišką verslą, kuris nežaloja žmonių sveikatos, dar retas susimąsto. Jeigu vadovas suinteresuotas gera klubo reputacija, kvaišalų klube nebus”, – tikino jis.
L.Slušnys pateikė Skandinavijos kovotojų už saugų naktinį klubą pavyzdį – jie net įdarbina apsaugininkais buvusius narkomanus, kurie nesunkiai atpažįsta ir platintojus, ir vartotojus.
Priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas sakė suprantąs, kad į akciją įsitraukiančių uostamiesčio klubų motyvai gali būti ir savanaudiški – kuo mažiau lankytojai vartos narkotikų, tuo daugiau svaiginsis alkoholiu.
„Šioje situacijoje savanaudiškumas – tik į gera. Nors alkoholis – taip pat narkotikas, yra ir baisesnių dalykų už jį”, – įsitikinęs L.Slušnys.